Leta

Let‖à (gr. Lēthe), sen. graikų mitologijoje — požemio karalystės (Hado) upė; mirusiųjų vėlės, paragavusios ~os vandens, užmiršdavusios žemiškąjį gyvenimą; iš to kilo posakis „nugrimzti Letoje” — būti užmirštam, išnykti be pėdsakų.