leukoplãkija [gr. leukos — baltas + gr. plax (kilm. plakos) — plokštė], gleivinės lėtinio uždegimo pavienis arba dauginis židinys, kuris susidaro, ragėjant epiteliui, pvz., burnos ertmės Δ.
|
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 86 | 
Leave a Reply