|
-> mòdusas [lot. modus —matas, būdas, rūšis], rūšis, pasireiškimas, skirtybė, norma: 1. vid. amžių filosofijoje — daikto, reiškinio buvimo būdas; 2. XVII—XVIII a. filosofijoje — kintantis daikto požymis, skiriant jį nuo nuolatinio požymio — atributo; 3. B. Spinozos filosofijoje — amžinos ir visuotinės substancijos kintanti būsena; 4. formaliosios logikos silogizmo atmaina; 5. mat. logikos teiginių skaičiavimo dėsnis arba samprotavimo schema.
mofètės [pranc. mofette — kasyklų dujos], dujų (daugiausia anglies dioksido) srovės, trykštančios pro vulkanų kraterių, šlaitų, lavos dangos plyšius.
mohãras [< arab.], vienmetis pašarinis augalas Setaria italica.
mòheris [angl. mohair < arab. muchajjar — rinktinis]: 1. angorinių ožkų vilnos; 2. audinys iš šių vilnų siūlų.
-> mohikãnas [angl. Mohican]: 1. išnykusios Š. Amerikos indėnų genties indėnas; 2*. paskutinis Δ — paskutinis nykstančios giminės, grupės žmogus (pagal Dž. F. Kūperio romaną „Paskutinis mohikanas”).
mòira [↗ moiros], likimas, lemtis.
mòiros [gr. Moirai], sen. graikų mitologijoje — 3 likimo deivės (Klotė, Atropė ir Lachesė).
moizmas, kinų filos. mokykla, egzistavusi V—II a. pr. m. e.; konfucianizmo opozicija; pradininkas Mo Dzė (Mo Zi; 479—400 pr. m. e.).
mokà [pagal Mokos uosto Raudonosios jūros pakrantėje pavadinimą], viena geriausių kavos rūšių.
-> mokasinai [angl. moccasin < algonkinų k.]: 1. Š. Amerikos indėnų apavas, pasiūtas iš 2 odos gabalų, be pakulnio, pagražintas ornamentu; 2. negilūs odiniai batai su žemu pakulniu, primenantys indėnų apavą.
|
|
Naujausi komentarai