M | Terminai.lt

Meliuzina

meliuzinà [pranc. Mélusine], keltų ir senuosiuose pranc. padavimuose — moteris su žuvies arba žalčio uodega; figūrėlė, vaizduojanti tokią moterį — įvairių buitinių daiktų puošybos elementas.

melizmos [gr. melisma — gaida, melodija], melodinės figūros, vart. pagrindiniams melodijos garsams pagražinti; pastovios formos; žymimos spec. ženklais arba parašomos smulkiomis natomis; dažn. vartojamos Δ: foršlagas, grupetas, mordentas, trelės.

Melo

melo… [gr. melos — giesmė, daina], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su dainavimu, su muzika.

Melodeklamacija

melodeklamãcija [↗ melo… + ↗ deklamacija], deklamacija su muzikos (dažn. fortepijono) pritarimu.

Melodija

melòdija [gr. melōdia — giesmė, daina; giedojimas], muz. mintis, pateikiama 1 balsu (melodine linija); daugiabalsėje muzikoje—svarbiausiasis balsas, t. p. savarankiškas pritariantysis balsas.

Melodika

melòdika [gr. melōdikos — dainingas, melodingas]: 1. melodijų, jų savybių visuma ir dėsningumas muz. kūrinyje, vieno kurio kompozitoriaus kūryboje, kokioje nors liaudies ar profesionaliosios muzikos dalyje; 2. melodijos mokslas, melodijos teorija.

Melodingas

meloding‖as, turintis ryškią melodiją, dainingas, pvz.. ~a muz. pjesė, ~a arija.

Melodrama

melodramà [↗ melo… + ↗ drama]: 1. dramos žanras — ryškios intrigos, efektingų veiksmo posūkių, didaktinių tendencijų (ryškių gėrio ir blogio kontrastų) ir patetinių sentimentalių intonacijų scenai skiriamas kūrinys; 2. XVII—XVIII a. muz. dramos kūrinys, kurio vieni monologai ir dialogai dainuojami, kiti turi muz. foną (muzika skamba ir tarp jų); 3*. situacija, kurios dalyviai perdėtai ekspresyviai (kad ir ne visai nuoširdžiai) reiškia savo jausmus.

Melodramatiškas

melodramãtiškas, ~nis, toks, kaip melodramoje; emocingas, patetiškas.

Melofarsas

melofársas [↗ melo… + ↗ farsas], scenos kūrinys (farso atmaina), turintis muzikinių (dažn. vokalinių) intarpų.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z