|
-> nerviūrà [pranc. nervure < lot. nervus — gysla]: 1. konstrukcinis arba dekoratyvinis architektūros elementas; išsikišusi profiliuota skliauto briauna; būdinga gotikai; 2. lėktuvo sparno griaučių skersinė santvara, suteikianti sparnui profilį ir standumą.
nesesèras [pranc. nécessaire — būtinas, reikalingas], dėžutė arba lagaminėlis smulkiems tualeto, siuvimo ir kt. reikmenims.
nèstorius, seniausias, nusipelnęs, visų gerbiamas kokios nors žmonių grupės, bendruomenės narys; išmintingas, didelės patirties senis; pagal „Iliados” herojaus — seniausio iš gr. vadų Nestoro vardą (gr. Nestōr).
nestorizmas, krikščionių teologijos doktrina, teigianti, kad Jėzus Kristus buvo dviašmenis — žmogus ir dievas; atsirado V a. Bizantijoje, pradininkas — Konstantinopolio patriarchas Nestorijus (gr. Nestorios).
-> nèto [it. nerto — grynas]: 1. prekės svoris be įpakavimo; 2. bendrosios pajamos, iš kurių atskaitytos išlaidos.
nèumos [gr. neuma — linktelėjimas; ženklas], ankstyvaisiais vid. amžiais vartoti muz. notacijos ženklai: taškai, kableliai, brūkšniai, jų junginiai; jais žymėta vokalinių (daugiausia grigališkojo choralo) muz. kūrinių melodijos apytikrė kryptis.
neur… [gr. neuron — gysla], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su nervais, su nervų sistema.
neurálgija [↗ neur… + gr. algos — skausmas], nerviniai skausmai.
neurastènija [↗ neur… + gr. astheneia — silpnumas], funkcinė nervų sistemos liga, kylanti po psichikos traumos, protinio pervargimo.
-> neurastènikas, sergantis neurastenija.
|
|
Naujausi komentarai