Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Oranžadas

oranžãdas [pranc. orangeade < orange — apelsinas], gaivinantis bealkoholis gėrimas iš apelsinų sulčių, vandens ir cukraus.

Oranžerija

oranžèrija [pranc. orangerie < orange — apelsinas]: 1. šildomas pastatas arba didesnio pastato, pvz., rūmų, dalis su stikliniu stogu ir dideliais langais šiltų kraštų augalams auginti; žiemos sodas; 2. šiltnamis.

Oranžinis

oránžinis [pranc. orange — apelsinas], rausvai geltonas, apelsino spalvos.

Oratorija

oratòrija [it. oratorio < lot. oro — kalbu, meldžiu], vokalinės instrumentinės muzikos žanras; ciklinis didelės apimties muz. kūrinys solistams, dainininkams, chorui ir orkestrui (kai kada ir skaitovams).

Oratoriškas

orãtoriškas, iškalbingas, pakilus (kalbėjimas), būdingas oratoriui.

Oratoriumas

oratòriumas [lot. oratorium — maldykla], koplyčios tipo patalpa kulto pastate kuriai nors tikinčiųjų grupei (šeimai, seminarijai, vienuolynui).

Oratorius

orãtorius [lot. orator < oro — kalbu]: 1. kalbėtojas, asmuo, sakantis kalbą susirinkime; 2. iškalbingas, mokantis sakyti viešas kalbas žmogus.

Orbita

orbità [lot. apskritas kelias, rato pėdsakas]: 1. astr. kelias, kuriuo kosm. kūnas arba aparatas skrieja erdvėje aplink kt. kūną; 2. anat. akiduobė — kaukolės įduba, kurioje yra akies obuolys; 3*. ko nors veikimo, paplitimo sritis, sfera.

Orbitalė

orbitãlė [↗ orbita], viendalelė banginė funkcija, nusakanti elektrono būseną atome.

Orchestra

orchestrà [gr. orchēstra < orcheomai — šoku], antikinio teatro dalis; gr. teatro Δ buvo apskrita aikštelė (skersmuo apie 20 m) tarp proskeniumo ir pirmosios sėdimųjų vietų eilės; romėnų teatro Δ buvo mažesnė, pusskritulio pavidalo.