saprofikãcija [↗ sapro… + lot. facio — darau], org. likučių virtimas neorganiniais junginiais.
|
||||
saprofikãcija [↗ sapro… + lot. facio — darau], org. likučių virtimas neorganiniais junginiais. saprofìtai [↗ sapro… + gr. phyton — augalas], augalai, mintantys negyvų organizmų org. medžiagomis arba gyvų organizmų išskyromis; Δ yra daugelis bakterijų, grybų, kai kurie dumbliai. sapropèlis [↗ sapro… + gr. pēlos — dumblas], gėlųjų vandenų ir pelkių dumblas. sapropelìtai, iškasamosios anglys, susidariusios iš žemesniųjų augalų (daugiausia dumblių) ir gyvūnų planktono. sarabánda [isp. zarabanda], isp. liaudies šokis; greito tempo; šokama moters pagal būgno ir kastanječių muziką. saracėnai [gr. Sarakēnoi, lot. Saraceni < arab. šarkjn — rytinis, rytų]: 1. antikos rašytojų vartotas arabų genties, gyvenusios Arabijos pusiasalio š. vakaruose, pavadinimas; 2. vid. amžiais — musulmonų, kartais ir visų nekrikščionių pavadinimas. saracėnija [pagal pranc. gydytojo J. Saraseno (Sarracin) pavardę], vabzdžiaėdis augalas Sarracenia; paplitusi Š. Amerikos rytuose; turi piltuvėlio arba ąsotėlio pavidalo lapus. sarafãnas [rus. < persų k. särāpā — nuo galvos iki padų]: 1. rusų valstiečių milinė; 2. rusų moterų drabužis — ilga suknia su aukšta talija, plačia apačia, dažn. be rankovių; 3. vyriškų ir moteriškų chalatų rūšis, paplitusi Rytų kraštuose. sãras [gr. saros], astr. periodas (6585,33 d), kuriam praėjus, dangaus sferoje kartojasi Saulės, Mėnulio ir jo orbitos mazgų tarpusavio padėtis. sarcìnos [lot. sarcine — ryšulys, paketas], rutuliškos bakterijos Sarcina; veisiasi dirvožemyje, užterštame vandenyje, maisto produktuose, kai kurios rūšys — skrandyje; skaido org. liekanas, angliavandenius. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai