Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Sbiras

sbìras [pranc. sbire < it. sbirro]: 1. inkvizicijos žemesnysis tarnas; 2. Italijos policininkas; 3. policininko pravardė.

Scena

scenà [lot. sc(a)ena < gr. skēnē — palapinė]: 1. teatro, koncertų salės dalis — pakyla, kurioje vaidinama, koncertuojama; 2. dramos kūrinio arba spektaklio dalis; 3*. susivaidijimas, griežtas pasikalbėjimas; 4*. krintantis į akis įvykis, epizodas.

Scenarijus

scenãrijus [lot. scenarius — sceninis]: 1. literatūrinis kino arba televizijos filmo tekstas; susideda iš pjesės pobūdžio dialogų ir remarkų; 2. pjesės veikėjų sąrašas, kuriame nurodomas išėjimo j sceną laikas; 3. dramos kūrinio planas (siužeto išdėstymas); 4. kokio nors renginio planas.

Scenaristas

scenarìstas, kino scenarijaus autorius.

Sceninis

scèninis, susijęs su scena, būdingas scenai.

Sceniškas

scèniškas, tinkamas scenai, vaidybai, turintis scenai reikiamų savybių.

Scenografija

scenogrãfija [gr. skēnographia], dailės šaka; scenovaizdžio kūrimo menas; apima scenos erdvės, dekoracijų, grimo, kostiumų, kulisų projektavimą (eskizų, brėžinių kūrimą) ir realizavimą, apšvietimo nustatymą.

Schema

schemà [gr. schēma — išvaizda, pavidalas]: 1. bendriausieji ko nors bruožai; metmenys, parengiamasis projektas; 2. statinio, įrenginio, prietaiso ar jo dalių, elementų ir jų tarpusavio ryšio apibendrintas grafinis vaizdas, kuriuo aiškinama statinio, įrenginio, prietaiso pagr. idėja, jų veikimo principai.

Schematinis

schemãt‖inis, ~iškas ↗ scheminis.

Schematizmas

schematìzmas: 1. per didelis ko nors supaprastinimas, paviršutiniškas, formalus dalyko pavaizdavimas; 2. polinkis mąstyti pagal iš anksto susikurtas schemas.