|
-> Scìlė ir Charìbdė (gr. Skylla kai Charybdis), sen. graikų mit. būtybės — 2 pabaisos, gyvenusios pakrantės uolose abipus dabartinio Mesinos sąsiaurio ir rijusios jūrininkus; iš to kilo posakis „būti tarp Scilės ir Charibdės” (padėtis, kai iš abiejų pusių gresia pavojus).
scilicet [lot.], būtent, tai yra.
scìnkai, driežai Scincidae; gyvena daugiausia Rytų pusrutulio tropinėje juostoje; po galvos ir liemens žvynais yra kaulinės plokštelės.
scintigrãfija [lot. scintilla — kibirkštis, žybsnis + ↗ …grafija], chem. junginių buvimo ir judėjimo gyvo organizmo organuose tyrimo būdas, pagrįstas žymėtųjų atomų stebėjimu.
-> scintiliãcija [lot. scintillatio — spindėjimas, kibirkščiavimas]: 1. šviesos blyksnis, atsirandantis kai kuriose medžiagose (scintiliatoriuose) dėl jonizuojančiojo spinduliavimo poveikio; 2. astr. spartus ir netaisyklingas šviesulio šviesumo ir spalvos kitimas.
scintiliãcinis, scintiliacijų, pagrįstas scintiliacijomis, pvz., Δ skaitiklis (prietaisas, registruojantis jonizuojantįjį spinduliavimą ir elementariąsias daleles pagal jų sukeltas scintiliacijas).
scintiliãtorius, medžiaga, kuri, paveikta jonizuojančiojo spinduliavimo, skleidžia šviesos blyksnius.
sciofìtai [gr. skia — šešėlis + phyton — augalas], pavėsį mėgstantys ūksminiai augalai.
sculpsit [sk. skulpsit; lot. išdrožė, išraižė], įrašas dailės (dažn. skulptūros) kūrinyje prieš dailininko asmenvardį arba inicialus.
-> seánsas [pranc. séance], laiko tarpas, reikalingas kokiam nors nepertraukiamam veiksmui arba darbui, pvz., hipnozės Δ, kino Δ, pozavimo Δ.
|
|
Naujausi komentarai