sebchà [
|
||||
sebchà [ sèbinas [pagal JAV akustiko V. Sabino (Sabine) pavardę], kūno gebos absorbuoti garso lauko energiją nesisteminis vienetas, lygus 1 kvadratinės pėdos paviršiaus pilnutinės absorbcijos gebai; metrinis Δ apibūdina 1 m2 paviršiaus absorbcijos gebą. seborėja [lot. sebum — riebalai + gr. rheō — teku], odos riebalų liaukų veiklos sutrikimas secco [sk. seko; it. sausai, aštriai], muz. triukšmingai, šiurkštokai. secèsija [lot. secessio — atsiskyrimas, pasišalinimas], atsiskyrimas, atsimetimas, atskala, nusišalinimas: 1. sen. Romoje — plebėjų polit. kovos su patricijais forma — demonstratyvus pasitraukimas iš Romos miesto; 2. JAV — 1861 pietinių vergvaldinių valstijų atsiskyrimas nuo šiaurinių; 3. Vokietijoje ir Austrijoje (XIX a. pab.—XX a. pr.) — architektų ir dailininkų grupuotė, savo estetinę programą grindusi moderno principais. sedãnas [pagal Prancūzijos miesto Sedano (Sedan) pavadinimą], lengvojo automobilio kėbulas su 4 (kartais ir 2) durimis ir 2 (kartais ir 3) eilėmis sėdynių, be pertvarų tarp eilių. sedatỹvai [lot. sedativus — raminamas], raminantys vaistai, raminančios priemonės. sedimentãcija [lot. sedimentum — nusėdimas, nuosėdos]: 1. kietų dalelių, pakibusių skystyje arba dujose, nusėdimas dėl svorio; 2. geol. nuosėdų kaupimasis. sedimeñtinis, susijęs su nuosėdomis, susidaręs iš nuosėdų. sedimentogenèzė [sedimentum + ↗ genezė] ↗ sedimentacija. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai