Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Sekstina

sekstinà [lot. sextina < sex — šeši]: 1. eilėraštis iš 6 šešiaeilių strofų ir baigiamojo trieilio; jo pirmosios strofos eilučių paskutiniai žodžiai dėsningai kartojasi kitų strofų eilučių gale; 2. 6 eilučių strofa, turinti 2 rimus.

Sekstolė

sekstòlė [lot. sextus — šeštas], ritminė muz. figūra: vietoj keturių vienodos vertės garsų atliekami šeši vienodos vertės garsai.

Seksualinis

seksuãlinis [lot. sexualis], lytinis.

Sekta

sektà [lot. secta — kryptis, doktrina, mokykla]: 1. rel. bendruomenė, grupė, atskilusi nuo viešpataujančios bažnyčios, tikybos; 2*. žmonių grupė, atsiskyrusi nuo kitų, turinti savo įsitikinimus, interesus.

Sektantas

sektántas: 1. rel. sektos narys; 2*. dogmatikas, įsitraukęs tik į bendraminčių grupės interesus.

Sektantizmas

sektantizmas [↗ sekta], žmonių grupių, kurias jungia bendros pažiūros, atsiskyrimas, uždarumas.

Sektorius

sèktorius [lot. sector — atkertantis, atskiriantis]: 1. radialinių (iš vieno taško išeinančių) linijų ribojamas plotas, pvz., stadiono Δ, stebėjimo Δ; 2. įstaigos arba organizacijos tam tikros specializacijos skyrius; 3. ek. liaudies ūkio dalis, turinti tam tikrų ekonominių ir socialinių bruožų, pvz., visuomeninis Δ, privatinis Δ.

Sekuliarinis

sekuliãrin‖is1 [lot. saecularis — šimtmetinis], astr. pasikartojantis kas 100 ir daugiau metų; vykstantis labai retai, ypatingas, pvz., ~ė variacija (pastebimas ko nors pokytis Žemėje arba visatoje).

Sekuliarinis

sekuliãrinis2 [lot. saecularis], pasaulietinis.

Sekuliarizacija

sekuliarizãcija [lot. saecularis — pasaulietiškas]: 1. ko nors (nuosavybės, funkcijų), priklausančio bažnyčiai, dvasininkams ar esančio jų žinioje, perdavimas valstybės, pasauliečių dispozicijai; 2. dvasininko perėjimas į pasauliečius, vienuolio išstojimas iš vienuolių ordino; 3. veiklos, kūrybos, galvosenos išsivadavimas iš bažn. įtakos.