servitùtas [lot. servitus (kilm. servitutis) — pareiga, prievolė]: 1. vergovinėje, feodalinėje ir buržuazinėje santvarkoje — teisė naudotis svetimu daiktu; tos teisės objektas; 2. vienos valstybės terit. teisių apribojimas kt. valstybės naudai.
|
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 3 | 
Leave a Reply