vedánta [skr. vēdānta — Vedų pabaiga], viena iš 6 ortodoksinių indų filos. sistemų,
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai |  Kategorija: V |  Peržiūrėta: 8 |  Nėra komentarų | vedizm‖as, viena seniausių pasaulio religijų, susiformavusi Š. Indijoje II tūkstantmečio pr. m.e. pabaigoje — I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje; ~o pagrindai išdėstyti vedose. vèdos [skr. vēda — žinojimas; šventi tekstai], seniausieji indų raštijos tekstų rinkiniai, sudaryti iš eiliuotų ir prozinių, religinių ir pasaulietinių tekstų (tikėjimo tiesų, apeigų ir papročių aprašymų, giesmių, teol. ir filos. traktatų). (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Filosofijos terminai, Teologijos terminai | Kategorija: V | Peržiūrėta: 20 | Nėra komentarų | vedùta [it. vaizdas], peizažo rūšis; dailės (dažn. tapybos ir grafikos) kūrinys, vaizduojantis miestą, jo fragmentą ar atskirus pastatus. vegetãcija [lot. vegetatio — atgijimas, išaugimas]: 1. augalo augimas, aktyvios gyvybinės veiklos reiškimasis; 2. augalo augimo laikas nuo sėklų pasėjimo (gumbų, svogūnų pasodinimo) iki augalo (arba jo organų) tinkamumo vartoti; 3. med. audinių išvešėjimas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Medicininiai terminai | Kategorija: V | Peržiūrėta: 15 | Nėra komentarų | vegetãcinis, susijęs su organizmų (ypač augalų) augimu, gyvavimu, medžiagų apykaita. vegetãras [angl. vegetarian < lot. vegetarius — augalinis], žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos. vegetarizmas, maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. vegetatỹvinis [lot. vegetativus] ↗ vegetacinis. vegetúoti [vok. vegetieren < lot. vegetare]: 1. augti, gyventi (apie augalus); 2. gyventi be didelių tikslų; gyvalioti. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai