Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Azotas

azòtas [↗ a…+ gr. zōos — gyvas], chem. elementas N, atom. Nr. 7; bekvapės, beskonės, nepalaikančios degimo dujos.

Autokatalizė

autokatãlizė [↗ auto… + ↗ katalizė], chem. reakcijos paspartinimas vienu iš jos galutinių arba tarpinių produktų, veikiančių kaip katalizatorius.

Autoklavas

autoklãvas [↗ auto… + lot. clavis — raktas], aparatas, kuriame aukštos temperatūros garais ir dideliu slėgiu vykdomi chem. procesai, sterilizuojamos medžiagos.

Auksochromas

auksochròmas [auxō + gr. chrōma — spalva], atomų grupė, chem. junginį paverčianti dažais (suteikia jam savybę fiksuotis ant audeklo).

Atomas

atòmas [gr. atomos — nedalus], mažiausia chem. elemento dalelė, turinti visas jo savybes.

Atominis

atòmin‖is: 1. atomo turimas, pvz., Δ skaičius (lygus atomo branduolio protonų skaičiui); 2. susijęs su atomu, pvz., Δ spektras (vienatomių dujų ir garų spinduliavimų optiniai spektrai), ~ė masė (santykinis dydis, rodantis, kiek kartų chem. elemento masė didesnė už standartinį atom. masės vienetą); 3. panaudojantis atomo branduolio energiją, pvz., ~ė elektrinė.

Astrochemija

astrochèmija [↗ astro… + ↗ chemija], mokslas apie kosm. medžiagos chem. sudėtį.

Astrofizika

astrofizika [↗ astro… + ↗ fizika], mokslas, tiriantis kosm. kūnų, pvz., Saulės, žvaigždžių ir kosm. erdvės fiz. ir chem. procesus.

Astatas

astãtas [gr. astatos — nepastovus], radioaktyvus dirbtinis chem. elementas At. atom. Nr. 85.

Asociacija

asociãcija [lot. associatio — sujungimas]: 1. organizacijų arba asmenų susivienijimas bendrai ūkinei, politinei, kultūrinei ar kt. veiklai; 2. chem. tos pačios medžiagos kelių molekulių (arba jonų) jungimasis į asociatus; 3. ryšys tarp 2 ar daugiau psichikos reiškinių, procesų; 4. akių Δ — abiejų akių suderintas darbas (matomas vienas bendras vaizdas); 5. bot. grupė panašios sudėties augalų bendrijų, turinčių vienodas aplinkos sąlygas ir tas pačias vyraujančias rūšis, pvz., kerpinio pušyno Δ; 6. astr. jaunų O ir B spektrinės klasės žvaigždžių arba Tauro T tipo kintamųjų žvaigždžių telkinys; žvaigždžių Δ.