Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Tranšėja

tranšėja [pranc. tranchée — griovys]: 1. kar. ilgas, gilus ir vingiuotas apkasas; 2. ksb. atviras, ilgas, trapecinio skerspjūvio kasinys (transportui iki kirtavietės važiuoti, naudingosioms iškasenoms pradėti kasti, joms žvalgyti); 3. griovys, į kurį kas dedama, klojama, pvz., silosas, kabelis.

Tamponažas

tamponãžas [pranc. tamponage], ksb. rišamosios medžiagos ir vandens suspensijos (arba mišinio) įpurškimas į uolienos plyšius, tuštumas, poras, kad uoliena mažiau praleistų vandens ir dujų, būtų stipresnė.

šlichas

šlich‖as [vok. Schlich], ksb. sunkiųjų mineralų koncentratas, gautas, išplovus purias uolienas; iš ~o gaunami taurieji metalai.

šliuzas

šliùzas [ol. sluis < lot. excludo — sulaikau, atskiriu]: 1. hidrotechninis įrenginys — viena arba kelios kameros su keičiamu vandens lygiu; vart. laivams perkelti iš vieno vandens telkinio į kitą, kai jų vandens lygiai skirtingi; 2. Δ reguliatorius — drėkinimo, vandentiekio ar kitokio kanalo hidrotechninis įrenginys vandens naudojimo režimui (vandens lygiui, debitui) keisti; 3. ksb. gravitacinio sodrinimo įtaisas — nuožulnus lovys su šiurkščiu dugnu, apkaltu plaukuota medžiaga ir trafaretu; 4. sandari patalpa arba įrenginys žmonėms pereiti iš vienos aplinkos į kitą, pvz., kesone — iš padidinto slėgio patalpos į atmosferinio slėgio patalpą.

šlamas

šlãmas [vok. Schlamm]: 1. ksb. smulkių (10—40μ m) miner. dalelių (rūdos, anglių) mišinys su vandeniu; 2. met. miltelių pavidalo tarpinis produktas, turintis tauriųjų metalų; 3. nuosėdos, išsiskiriančios iš filtruojamo skysčio.

šachta

šachtà [vok. Schacht], ksb.: 1. kasybos įmonė, kurioje naudingosios iškasenos kasamos požeminiu būdu; 2. kasyklos šulinys (vamzdis); 3. vertikalios pailgos kai kurių konstrukcijų ertmės, pvz., šachtinės krosnies Δ, lifto Δ.

Sufliaras

sufliãras [pranc. soufflard < souffler — pūsti], ksb. gamtinių dujų srovė, netikėtai išsiveržusi iš akmens anglių klodo arba jame esančių uolienų plyšių ar tuštumų, kai ten susikaupia daug dujų.

Skreperis

skrèperis [angl. scraper < scrape — grandyti]: 1. žemės darbų mašina su kaušo pavidalo padargu, kuriuo ji grunto sluoksnį nukasa, nuveža, iškrauna ir paskleidžia; 2. ksb. kasyklų transporto priemonė, sudaryta iš grandiklio, gervės, lynų ir prisitvirtinimo inkaro, iškastai uolienai krauti arba netoli (iki 150 m) gabenti.

Skipas

skipas [angl. skip], ksb. automatiškai pasikraunanti ir išsikraunanti metalinė keltuvo dėžė, naud. rūdai, anglims iš šachtų kelti, aukštakrosnei pakrauti.

Separatorius

separãtorius [lot. separator – atsiskyrėlis], atskyrimo, perskyrimo aparatas, įtaisas: 1. aparatas skirtingo tankio skysčiams, birių medžiagų mišiniams skirstyti į sudedamąsias dalis, kietosioms dalelėms atskirti iš skysčių, dujų, garų; 2. vainiko formos riedėjimo guolių detalė, kuri išpjovomis palaiko reikiamą tarpą tarp rutuliukų arba ritinėlių; 3. ksb. naudingosios iškasenos sodrinimo aparatas atskirti iš rūdos mechaniškai surištiems skirtingiems mineralams.

Puslapis 1 iš 41234