Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Mobile

mobile [it. judriai], muz. gyvai, temperamentingai.

Miuzetė

miuzètė [pranc. musette]: 1. pranc. liaudies muz. instrumentas, dūdmaišio atmaina; 2. senovinis pranc. šokis; greito tempo; šokamas, pritariant miuzete.

Miuziklas

miùzikl‖as [angl. musical], sceninis muz. veikalas, grindžiamas muzikos, teatro ir choreografijos deriniu; operetės atmaina; ~ui būdinga lengvai suvokiama meninių vaizdų forma, dinamiška išraiškos priemonių kaita.

Misterioso

misterioso [sk. misterijozo; it. < gr. mystērion — paslaptis], muz. paslaptingai.

Minoras

minòr‖as [it. minore < lot. minor — mažesnis]: 1. heptatoninė muz. dermė; būna natūralusis, harmoninis (su aukštu VII laipsniu) ir melodinis (su aukštu VI ir VII laipsniu); natūraliojo ~o garsaeilio struktūra: tonas—pustonis—tonas—tonas—pustonis—tonas—tonas; 2. mat. determinantas, susidedantis iš elementų, esančių pasirinktų eilučių ir tiek pat stulpelių susikirtime; 3*. liūdna, melancholiška nuotaika.

Miniatiūra

miniatiūrà [it. miniatura < lot. minium — cinoberis (raudoni dažai, senovėje vartoti didžiosioms knygų raidėms spalvinti)]: 1. mažos apimties, maksimaliai glaustas lit. kūrinys, realizuojantis tokius žanrinius struktūrinius principus, kurie ppr. reprezentuojami didesnės apimties kūriniuose, pvz., apsakyme, pjesėje; 2. rankraštinės knygos iliustracija; 3. mažo formato tapytas paveikslėlis; 4. nedidelė muz. pjesė; 5*. smulkus, kruopščiai padarytas daiktas.

Mikširuoti

mikširúoti [angl. mixer — maišytuvas], reguliuoti garsumą, įrašant iš atskirų šaltinių (mikrofonų) gaunamus garsus į magn. juostą arba transliuojant muz. laidas per radiją, kad išsiskirtų, išryškėtų kuris nors instrumentas, atlikėjas, instrumentų grupė.

Mi

mi [lot.], muz. garsas, dar vadinamas e; trečias bet kurioje do garsu pradedamoje pagrindinio diatoninio muz. garsaeilio oktavoje.

Mezza voce

mezza voce [sk. meca voče; it. pusbalsiu]: 1. dainavimas ne visu balsu, būdingas labai ištobulintos dainavimo technikos dainininkams; 2. vienas muz. garso formavimo niuansų; tylus balso arba instrumento skambesys.

Mezzo

mezzo [sk. meco; it. pusiau], pirmoji dvižodžių muz. terminų dalis, reiškianti vidutiniškai, pvz., mezzo forte, mezzo piano.