pasakãlija [isp. pasacalle < pasar — pereiti + calle — gatvė]: 1. senovinis šokis; lėto tempo, 3/4 metro, atsiradęs XVI a. pab. Ispanijoje; 2. muz. žanras; variacijų formos instrumentinė pjesė su tolydžio pasikartojančia boso melodija.
|
||||
pasakãlija [isp. pasacalle < pasar — pereiti + calle — gatvė]: 1. senovinis šokis; lėto tempo, 3/4 metro, atsiradęs XVI a. pab. Ispanijoje; 2. muz. žanras; variacijų formos instrumentinė pjesė su tolydžio pasikartojančia boso melodija. partità [it. suskirstyta]: 1. bet kuri muz. variacijų ciklo variacija; 2. ciklinė muz. forma, šios formos kūrinys; siuitos, variacijų tipo. pártija [lot. pars (kilm. partis) — dalis, grupė]: 1. polit. organizacija, jungianti socialinės klasės arba jos sluoksnio aktyviausius narius ir savo programa bei veikla reiškianti tos klasės (sluoksnio) interesus ir idealus; aukščiausia klasinės organizacijos forma; 2. asmenų grupė, sudaryta kokiam nors darbui atlikti, pvz., geologų Δ; 3. tam tikras kiekis daiktų, dažn. susijusių su pasiuntimu, gavimu; 4. vienas visas žaidimas nuo pradžios iki galo, pvz., šachmatų Δ; 5. muz. kūrinio faktūros komponentas; balsas (melodinė linija), atliekama solo arba unisonu; 6. sonatos formos muz. kūrinio ekspozicijos arba reprizos dalis; 7. psn. naudingumo požiūriu svarstomas ketinamos sudaryti santuokos partneris. parafrãzė [gr. paraphrasis — atpasakojimas]: 1. frazės, posakio ar didesnio teksto prasmės nusakymas kt. žodžiais; grožinės literatūros kūrinio perdirbinys, pagr. motyvų perteikimas kt. forma, atpasakojimas; 2. stambus instrumentinis laisvos formos muz. kūrinys, pagrįstas liaudies arba kompozitorių kūrybos melodijomis. parafrazúoti [↗ parafrazė], ką nors nusakyti, išreikšti kt. žodžiais, išplėtoti kieno nors mintį; perteikti kt. forma lit. ar muz. kūrinio turinį, svarbiausius motyvus. pantaleònas [pagal Pantaleono Hėbenštreito (vok. Pantaleon Hebenstreit; 1667—1750), muz. instrumentų meistro, vardą]: 1. Pantaleono Hėbenštreito patobulinti cimbolai; 2. XVIII—XIX a. fortepijonas su plaktukų mechanizmu virš stygų ir statmena rezonansine dėže. palisándras [pranc. palissandre], graži ir stipri kai kurių bignoninių šeimos medžių, augančių Brazilijoje ir Argentinoje, kartais ir kt. medžių mediena; vart. baldams, muz. instrumentams, meniniams dirbiniams. ostinato [it. atkaklus, įkyrus], to paties melodinio arba ritminio motyvo kartojimas per visą muz. kūrinį, jo dalį ar epizodą; plačiai vartotas XV—XVI a. polifoninės muzikos kūriniuose; būdingas XVI a. instrumentinių kūrinių žemiausiajam balsui. ossia [it. arba], nuoroda natose, nusakanti, kad tam tikrą motyvą, frazę, melizmą ar didesnę muz. kūrinio atkarpą galima atlikti kitaip, dažn. paprasčiau. ornameñtika [vok. Ornamentik < lot.]: 1. dailės kūrinio arba stiliaus ornamento elementų visuma; 2. ornamento pobūdis; 3. muz. melodijos pagražinimo priemonės: melizmos, figūracija, fioritūros, koloratūriniai pasažai, rulados; 4. melodijos puošybinių priemonių vartosenos mokslas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai