Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Viza

vizà [lot. visum (dgs. visa) — matyta]: 1. diplomatinės arba konsulinės įstaigos daromas asmens užsienio pase įrašas, leidžiantis jo savininkui įstaigos atstovaujamos valstybės teritorijoje gyventi, įvažiuoti į ją, išvažiuoti iš jos arba ją pervažiuoti; 2. pareigūno daromas dokumente ar akte įrašas, kuris patvirtina, kad dokumento turiniui pritariama, kad jis yra tikras ir turi teis. galią.

Transakcija

transãkcija [lot. transactio — sandėris, sutartis]: 1. teis. arba polit. susitarimas, sandėris, pagrįstas abiejų šalių nuolaidomis; 2. banko operacija — pinigų pervedimas tam tikram tikslui.

Subjektas

subjèktas [lot. subjectum]: 1. žmogus, kuris, praktiškai pertvarkydamas ir aktyviai pažindamas tikrovę, padaro ją savo veiklos objektu; 2. teis. fizinis asmuo (pilietis) arba juridinis asmuo (įstaiga, įmonė, organizacija), kurį teisės normos įgalina turėti teisių ir prisiimti pareigų; 3. log. veiksnys; 4. lingv. pagrindinė sakinio dalis — veiksnys, subjektyvistinis, susijęs su subjektyvizmu, jam būdingas.

Reversija

revèrsija [lot. reversio – sugrįžimas, sugrąžinimas]: 1. ↗ atavizmas; 2. vienodo genotipo ūglių atsiradimas augalams, kurių atskiros dalys turi nevienodą genotipą; 3. mutavusio geno virtimas buvusiu (grįžtamoji mutacija); 4. chem. proceso grįžtamumas; 5. teis. turto grąžinimas pirmutiniam savininkui.

Retorsija

retòrsija [lot. retorsio]: 1. priešininko argumentų nukreipimas prieš jį patį; 2. valstybės teis. gynybos priemonė (teisėti atsakomieji veiksmai), kurių ji imasi, norėdama paveikti kt. valstybę, kad ši nutrauktų diskriminacinę praktiką, nedraugiškus veiksmus.

Prokuratorius

prokurãtorius [lot. procurator — globėjas, valdytojas, patikėtinis]: 1. sen. Romoje — privatus ir valstybinis pareigūnas, ėjęs prievaizdo, ūkvedžio, teismo įgaliotinio, mokesčių rinkėjo, vietininko, imperatoriaus žemių valdytojo pareigas; 2. asmuo, teikęs teis. pagalbą asmenims ir atstovavęs jiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismuose; 3. Švedijos parlamento pareigūnas.

Preambulė

preámbulė [lot. praeambulus — einantis priešakyje], įstatymo arba kt. teis. akto, deklaracijos arba tarptautinės sutarties įvadinė dalis.

Paritetas

paritètas [vok. Parität < lot. paritas — lygybė]: 1. ek. vienos šalies piniginio vieneto santykis su kt. šalies piniginiu vienetu pagal jiems nustatytą aukso kiekį arba pagal jų perkamąją galią; 2. teis. lygaus šalių atstovavimo principas.

Ordonansas

ordonánsas [pranc. ordonnance, angl. ordinance]: 1. Prancūzijoje (XII—XIX a.) ir Anglijoje (XIII—XVI a.) — karaliaus įsakas; 2. kai kurių valstybių įstatymų leidžiamųjų ir aukščiausiųjų vykdomųjų organų teis. aktas; 3. karys, paskirtas vykdyti štabo, vado arba garbės asmens pavedimus.

Novacija

novãcija [lot. novatio — atnaujinimas, pakeitimas], teis. šalių susitarimas dėl vienos prievolės pakeitimo kita.

Puslapis 1 iš 212