ješibòtas [hebr. ješiba (dgs. ješibot) — posėdis; tarnyba], rabinų ir žemesniųjų žydų dvasininkų seminarija.
|
||||
|
jersiniòzė, užkrečiamoji liga, kurią sukelia lazdelių formos bakterijos jersinijos. jerodiãkonas [gr. hierodiakonos < hieros — šventas + ↗ diakonas], ↗ diakono (1) laipsnio vienuolis. jerejus [gr. hiereus — žynys, šventikas], stačiatikių bažnyčios šventikas. jenà, Japonijos piniginis vienetas. jehovistai, krikščionių sekta; garbina Jahvę (Jehovą); Jėzų Kristų laiko tik jo valios vykdytoju. Jehovà ↗ Jahvė. jėgeris [vok. Jäger — medžiotojas]: 1. kai kurių XVII—XIX a. Europos kariuomenių lengvųjų pėstininkų kareivis; 2. medžioklės ūkio pareigūnas; 3. medžiotojas specialistas, padedantis medžiotojams mėgėjams.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medžioklės terminai |  Kategorija: J |  Peržiūrėta: 25 |  Nėra komentarų | jefreteris [rus. jefreitor < vok. Gefreiter], kareivių kar. laipsnis, aukštesnis už eilinį. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Kariniai terminai | Kategorija: J | Peržiūrėta: 5 | Nėra komentarų | jazminas [pranc. jasmin < arab. jasmin], daugiametis krūmas Philadelphus; paplitęs Š. ir Centr. Amerikoje, P. Europoje, R. Azijoje; kai kurios rūšys auginamos kaip dekoratyviniai augalai. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai