ulõnai [lenk. ułan (vns.) < turkų k. oğlan — vaikinas, šaunuolis], lengvieji kavaleristai; atsirado XIII—XIV a. mongolų-totorių kariuomenėje; buvo ginkluoti kardais ir ietimis, nuo XIX a. vid. — karabinais.
|
||||
ulõnai [lenk. ułan (vns.) < turkų k. oğlan — vaikinas, šaunuolis], lengvieji kavaleristai; atsirado XIII—XIV a. mongolų-totorių kariuomenėje; buvo ginkluoti kardais ir ietimis, nuo XIX a. vid. — karabinais. ulèmai [arab. ulamā — mokslininkai, praktikantai]: 1. musulmonų mokslininkai teologai ir teisininkai; 2. musulmonų dvasininkai, atlikę hadžą; gerbiami, mokyti žmonės. ulãrai, vištiniai paukščiai Tetraogallus; gyvena Kaukazo, P. Sibiro, V., Vid. ir Centr. Azijos kalnų alpinėse ir subalpinėse pievose; medžiojami. ukijo-ė [< jap.], XVIII—XIX a. stilistinė jap. dailės mokykla; būdinga psichologiškumas, plokštuminis vaizdas, grakščių linijų ir siluetų ritmas, lokalios spalvos. uitleñderiai [afrikanso k. uitlander — svetimšalis], europiečiai (daugiausia anglai), XIX a. pab. apsigyvenę P. Afrikos respublikose Transvalyje ir Oranžijoje. ùgija, Mauritanijos piniginis vienetas. ugaritològija, mokslas, tiriantis ugaritų k. (dantiraštiniai įrašai molio lentelėse išlikę iš XIV—XIII a. pr. m. e.). ubikvìstai [lot. ubique — bet kur, visur], augalai, galintys augti bet kokiuose dirvožemiuose, beveik visur; visuraugiai augalai. tvìstas [angl. twist — suktis, raitytis], pramoginis šokis, rokenrolo atmaina; greito tempo, laisvų judesių, turi Lot. Amerikos šalių šokių elementų. tvìndekas [angl. tween-deck], laivo patalpos tarp denių kroviniams, kajutėms. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai