eksperimeñtas [lot. experimentum — mėginimas, bandymas]: 1. moksl. bandymas — tiriamojo reiškinio stebėjimas tiksliai apskaičiuotomis sąlygomis, leidžiančiomis stebėti reiškinio eigą ir, pakartojus tas sąlygas, jį vėl atkurti; 2. bandymas, mėginimas.
|
||||
|
eksperimentãtorius, žmogus, atliekantis eksperimentus; žmogus, įgyvendinantis naujus sumanymus kokioje nors veikloje. eksperimeñtinis, gautas eksperimentu, juo pagrįstas, bandomasis, negalutinis. eksperimentúoti, daryti eksperimentus, bandymus. ekspèrtas [lot. expertus — įgudęs, prityręs], mokslo, meno ar kt. sričių žinovas, kviečiamas atsakyti į klausimus, reikalaujančius spec. žinių. ekspertizė [↗ ekspertas], klausimo, reikalaujančio spec. žinių, tyrimas ir sprendimas, atliekamas specialistų, žinovų. ekspirãcija [lot. expiratio — garavimas, čia: iškvėpimas], oro srovės tekėjimas iš plaučių, tariant kalbos garsus; Δ būdinga visiems kalbos garsams, išskyrus čiulpiamuosius priebalsius, pvz., bušmėnų, hotentotų kalbose. ekspirãcinis, lingv. pagrįstas iškvėpimo sustiprinimu, pvz., Δ kirtis. ekspiratòrinis ↗ ekspiracinis. eksplantãcija [↗ eks… + lot. plantatio — sodinimas], audinių paėmimas iš organizmo ir jų auginimas dirbtinėmis sąlygomis. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6 | 
Naujausi komentarai