farinotòmas [lot. farina — miltai + gr. tomos — pjaunantis], prietaisas kviečių arba miežių grūdams skersai supjaustyti, norint nustatyti jų stikliškumą.
|
||||
farinotòmas [lot. farina — miltai + gr. tomos — pjaunantis], prietaisas kviečių arba miežių grūdams skersai supjaustyti, norint nustatyti jų stikliškumą. fariziẽjiškas [↗ fariziejus], veidmainiškas, apsimestinai pamaldus. fariziẽjus [gr. pharisaios < hebr. perūšim — atsiskyrusieji]: 1. žmogus, priklausęs Judėjos rel. polit. srovei, gynusiai smulkiųjų ir vidutinių žemvaldžių, pirklių ir amatininkų interesus (II a. pr. m. e.—II m. e. a.); pasižymėjo uždarumu, daugiau rūpinosi išoriniu religingumu; 2*. veidmainis, šventeiva. farmacèutas [gr. pharmakeutēs] ↗ farmacininkas. farmãcija [lot. pharmacia farmãcininkas, farmacijos darbuotojas, vaistininkas. farmakochèmija [gr. pharmakon — vaistas + ↗ chemija], farmacinė chemija; mokslas apie vaistinių medžiagų chem. savybes. farmakodinãmika [pharmakon + ↗ dinamika], vaistų veikimo mokslas. farmakognòzija [pharmakon + gr. gnōsis — žinojimas], mokslas, tiriantis augalinės ir gyvulinės kilmės vaistines žaliavas. farmakokinètika [pharmakon + ↗ kinetika], mokslas, tiriantis vaistų patekimo į organizmą būdus, pasiskirstymą organuose ir audiniuose ir pašalinimą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai