Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Granitizacija

granitizãcija [↗ granitas], geol. Žemės plutos uolienų arba jų lydalo chem. ir mech. sudėties kitimas, per kurį susidaro granitai, granodioritai, kvarciniai dioritai.

Grafitizacija

grafitizãcija: 1. metalotyroje — difuzinė grafito kristalizacija iš aušinamų geležies ir anglies, kai kurių kobalto ir nikelio lydinių, skylant nestabiliems karbidams; sumažina plieno stiprumą, plastiškumą, bet padidina atsparumą dilimui; 2. chem. polimerų ir kt. org. medžiagų virtimas angline medžiaga.

Glazūra

glazūrà [vok. Glasur < Glas — stiklas], plonas, degimu sutvirtintas skaidraus, matinio arba spalvoto stiklo sluoksnis, dengiantis keraminius dirbinius, kad jie būtų gražesni, stipresni, atsparesni chem. poveikiams, geresnių dielektrinių savybių.

Gipiūras

gipiuras [pranc. guipure], natūralaus šilko, chem. siūlų arba vilnonių verpalų nėrinys su akytu iškiliuoju raštu.

Germanis

germãnis [pagal lotynišką Vokietijos (lot. Germania) pavadinimą], chem. elementas Ge, atom. Nr. 32; metalas.

Geochemija

geochèmija [↗ geo… + ↗ chemija], mokslas, tiriantis visos Žemės ir geosferų chem. sudėtį, chem. elementų išsklidimą, pasiskirstymą ir migraciją geosferose.

Galis

gãlis [pagal atradėjo tėvynės Prancūzijos (lot. Gallia) pavadinimą], chem. elementas Ga, atom. Nr. 31; blizgantis metalas.

Galvaninis

galvãninis [↗ galvanizacija], susijęs su chem. reakcija tarp elektrolito ir elektrodų, pvz., Δ elementas (el. srovės šaltinis, kuriame srovė gaunama chem. reakcija).

Gadolinis

gadolinis [pagal suomių chemiko ir mineralogo J. Gadolino (Gadolin) pavardę], chem. elementas Gd, atom. Nr. 64; sunkusis metalas.

Gabardinas

gabardi‖nas [pranc. gabardine], specialaus pynimo audinys iš suktų šukuotinių vilnonių, medvilninių siūlų arba chem. pluošto; ~o paviršiuje yra smulkūs ranteliai, sudarantys 60—70° kampą su audinio kraštu; vart. apsiaustams, kostiumams.