idilė [gr. eidyllion — vaizdelis]: 1. nedidelis lyrinio aprašomojo pobūdžio, giedros nuotaikos kūrinys, idealizuotai vaizduojantis kaimo buitį, gamtą, meilę; 2*. ramus, giedras, be rūpesčių gyvenimas, niekieno nedrumsčiama meilė.
|
||||
|
idilin‖is, ~iškas: 1. būdingas idilės žanrui; 2. giedras, be rūpesčių, dažn. susijęs su gamta; kupinas ramios meilės. idioadaptãcija [gr. idios — savitas + ↗ adaptacija], tokie organizmų organų sandaros ir funkcijų pakitimai per evoliuciją, kad bendras jų organizacijos lygis išlieka toks pat. idioblãstas [idios + gr. blastos — ūglis, pumpuras], augalo arba gyvūno ląstelė, turinti kokių nors medžiagų ir tuo išsiskirianti iš kitų ją supančių audinio ląstelių. idiofònai [idios + gr. phōnē — garsas], saviskambiai muz. instrumentai, pvz., mušamieji Δ — lėkštės trikampis, varpai, varpeliai, gongas; pučiamieji — liežuvėliniai, armonika, akordeonas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Muzikos terminai |  Kategorija: I |  Peržiūrėta: 64 |  Nėra komentarų | idiom‖à [gr. idioma — savotiškas posakis], sustabarėjęs ir prasmiškai nedalomas frazeologizmas, būdingas tik vienai kuriai kalbai; ~ų leksinė reikšmė nesuvokiama iš jį sudarančių žodžių leksinių reikšmių, pvz., „molio motiejus” — ištižėlis, liurbis, „dinderį mušti” — tinginiauti. idiòmas [pranc. idiome < gr.], vietinė tarmė, šnekta. idiomãtika: 1. kurios nors kalbos idiomų visuma; 2. mokslas, tiriantis idiomas. idiopãtija [gr. idios — savitas, savotiškas + pathos — liga], pirminė, savarankiška liga. idiosinkràzija [idios + gr. synkrasis — sumaišymas]: 1. ypač didelis organizmo jautrumas tam tikroms medžiagoms, pvz., kai kuriems vaistams, maisto produktams (viena alergijos formų); 2. žmogaus skiriamieji bruožai. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai