izoliãtorius [pranc. isolateur]: 1. elektrai (dielektrikas) arba šilumai nelaidi medžiaga; 2. elektrotechnikoje — įtaisas skirtingų potencialų el. įrenginio dalims elektriškai izoliuoti ir mechaniškai sujungti; 3. med. patalpa ligoniams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis, arba žmonėms, bendravusiems su tokiais ligoniais, laikinai laikyti.
Leave a Reply