laborántas [lot. laborans (kilm. laborantis) — dirbantis], laboratorijos darbuotojas; dėstytojo padėjėjas, vadovaujantis laboratoriniams darbams.
|
||||
laborántas [lot. laborans (kilm. laborantis) — dirbantis], laboratorijos darbuotojas; dėstytojo padėjėjas, vadovaujantis laboratoriniams darbams. laboratòrija [lot. laboratorium < laboro — dirbu], patalpa, įstaiga arba jos padalinys, kur daromi moksl. tyrimai, eksperimentai, kontrolė. laboratòrin‖is [↗ laboratorija], laboratorijoje atliekamas, pvz., Δ bandymas; laboratorijoje esantis, laboratorijai priklausantis, jai skirtas, pvz., ~iai prietaisai. labradòras [pagal Labradoro (angl. Labrador) pusiasalio pavadinimą], mineralas plagioklazas, natrio ir kalcio aliumosilikatas, albito ir anortito izomorfinis mišinys; pagrindinis labradorito uolienos mineralas; pusbrangis ir apdailos akmuo. labradoritas [↗ labradoras], magminė uoliena, susidariusi beveik vien iš mineralo labradoro; naud. apdailai, paminklams. lacaròniai ↗ ladzaroniai. lãco ↗ ladzas. lacrimoso [sk. lakrimozo; it], muz. liūdnai, verksmingai. ladãras [angl. ladar < la(ser) + (ra)dar], įrenginys objektams ieškoti ir jų vietai nustatyti, naudojantis lazerio spindulio atspindžiu nuo objekto. ladzaròniai [it. lazzaroni — driskiai], P. Italijos liumpenproletarai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai