L | Terminai.lt

Leguminas

leguminas [lot. legumen (kilm. leguminis) — ankštinis augalas], globulinų grupės atsarginis baltymas, kuris sintetinasi ankštiniuose augaluose.

Leibgvardija

leibgvárdija [vok. Leibgarde < Leib — kūnas + Garde — apsauga], kai kurių monarchijų asmeninė monarcho apsaugos kariuomenė ir rinktinės kar. dalys.

Leiboristai

leiborist‖ai [angl. labouristes < labour — darbas], Australijos, D. Britanijos, N. Zelandijos darbininkų partijų nariai; ~ų partijoms vadovauja dešinieji reformistai.

Leikistai

leikistai, anglų poetų grupė ↗ lake poets.

Leinafosas

leinafòsas, sudėtinė trąša, diamofoso ir amonio sulfato mišinys.

leišmãnijos [pagal anglų gydytojo V. Leišmano (W. Leishman) pavardę], parazitiniai žiuželiniai pirmuonys Leishmania; gyvena daugiausia tropinio ir subtropinio klimato juostose, parazituoja žmogaus, žinduolių ir roplių ląstelių viduje, sukelia leišmaniozes.

Leišmaniozė

leišmaniòzė, užkrečiamoji liga, kurią sukelia pirmuonys leišmanijos.

Leitenantas

leitenántas [pranc. lieutenant — pavaduotojas], jaunesniųjų karininkų laipsnis.

Leitmotyvas

leitmotỹvas [vok. Leitmotiv — pagrindinis motyvas < leiten — vesti, vadovauti + Motiv — motyvas]: 1. trumpa, raiški muz. tema, dažniausiai melodinis motyvas, frazė; kartais išbaigta tema (leittema), charakteringas akordas ar harmoninis junginys (leitharmonija), ritminė figūra (leitritmas), instrumento tembras, tonacija (leittonacija); 2. lit. turinio arba stiliaus elementas, pasikartojantis per visą kūrinį ir įgyjantis ypatingą reikšmę.

Leittonas

leittònas [vok. Leitton — pagrindinis tonas], muz. vedamasis tonas.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z