lámbda [gr.], vienuoliktoji graikų abėcėlės raidė — Λ λ.
|
||||
lámbda [gr.], vienuoliktoji graikų abėcėlės raidė — Λ λ. lambdacizmas [↗ lambda], med.: 1. nesugebėjimas ištarti garso „l”; 2. garso „l” tarimas vietoj „r”. lámbertas [pagal vok. mokslininko J. H. Lamberto (Lambert; 1728—77)], La, nesisteminis šviesos spinduolio skaisčio vienetas; 1 La ≈ 3183 cd/m2 (kandelos kvadratiniam metrui). lámbetvokas [angl Lambeth-walk], greito tempo pramoginis šokis; atsirado XX a. 4 dešimtmetyje. lámblija, pirmuonis Lamblia intestinalis; parazituoja žmogaus plonosiose žarnose, kepenyse ir tulžies latakuose. lambliòzė, liga, kurią sukelia pirmuonys lamblijos. lambrekènas [pranc. lambrequin < lambeau — skiautė, skuduras]: 1. viršutinė lango, durų, baldakimo drapiruotės dalis; trumpa užuolaida; 2. ornamentas, imituojantis lambrekeno tipo užuolaidą, būdingas baroko dailei. lamentãcija [lot. lamentatio], skundimasis, raudojimas, vaitojimas. lamento [sk. liamento; it. rauda, skundas], nedidelis graudaus, gedulingo pobūdžio, dažn. vokalinės instrumentinės muzikos kūrinys; kaip savarankiška arija ar scena būdingas XVII—XVIII a. operoms. lamentoso [sk. liamentozo; it.], muz. sielvartingai, graudžiai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai