lãmija [gr. lamia], gr. mitologijoje — vampyras čiulpiantis vaikų ir jaunuolių kraują; vėlesnis variantas — Dzeuso mylimoji Lamija, kuri, pavydulingos Heros sukurstyta, nužudė savo kūdikį, paversta bjauria burtininke, rydavo kitų motinų kūdikius.
|
||||
|
laminãrij‖a [lot. lamina — plokštelė, juostelė], jūrų rudadumblis Laminaria; paplokščias; ~omis šeriami gyvuliai; cukrinė Δ (L. saccharina) ir japoninė Δ (L. japonica) — valgomos (vad. jūros kopūstai). laminãrinis [lot. lamina — plokštelė, lapas], sluoksninis, pvz., Δ tekėjimas (skysčio arba dujų tekėjimas tarpusavyje nesimaišančiais plonais sluoksniais). laminãtas [lot. lamina — plokštelė, lapas], daugiasluoksnė lakštinė medžiaga iš sintetinėmis dervomis įmirkyto ir išdžiovinto popieriaus arba audinio. laminãtorius [lot. lamina — plokštelė, lapas], įtaisas standžiam popieriui arba kartonui leisti tarp velenų, kad būtų tankesnis ir labiau blizgėtų. laminektòmija [lot. lamina — plokštelė, lapas + gr. ektomē — išpjovimas], stuburo kanalo atvėrimo operacija: išpjaunamos keterinės ataugos ir slankstelių lankai. laminúoti, apdailinti medienos medžiagas arba gaminius laminatais. lãmos [isp. llama < kečujų k.], kupranugariai Lama; gyvena P. Amerikoje, Anduose. lampãsai [vok. Lampassen < pranc. lampas — dekoratyvinis audinys], spalvotas antsiuvas (juosta) išilgai uniforminių kelnių šonų. lampèrija [vok. Lamperie < pranc. lambris < lot. la(m)brusca — laukinės vynuogės]: 1. dekoratyvinė vidinių sienų apdaila iš marmuro, akmens, medžio, stiuko; 2. aliejiniais dažais dažyta apatinė sienos dalis; 3. horizontali dekoratyvinė juosta, puošianti sieną; 4. dailylentė — lentelė, dengianti plyšį tarp sienos ir durų arba lango staktos, be to, puošianti sieną. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 8 | 
Naujausi komentarai