lampiònas [pranc. lampion < gr. lampas — žibintas], spalvotas popierinis arba stiklinis šviestuvas; vart. apšvietimui, iliuminacijai.
|
||||
|
lánčas [angl. lunch], priešpiečiai. lancètas [pranc. lancette < lot. lancea — ietis], chirurginis peiliukas trumpu plačiu galu ir abipusiais aštriais ašmenimis. lándai [pranc. landes], Biskajos įlankos pakrančių (Prancūzija) žemos smėlėtos lygumos, atskirtos nuo jūros kopų juostos. lándgrafas [vok. Landgraf], Vokietijoje vid. amžiais — valdančiojo kunigaikščio titulas; tą titulą turintis asmuo. landlòrdas ↗ lendlordas. landò [pranc. landau]: 1. keturvietė karieta su atidengiamu viršumi ir 2 eilėmis sėdynių, įrengtų viena prieš kitą; 2. keturvietis lengvojo automobilio kėbulas, kurio viršus ties antrąja sėdynių eile atidengiamas. landrãsai [dan. Landrace < land — šalis, kaimo vietovė + race — veislė], Danijoje išvesta bekoninių kiaulių veislė. landšãftas [vok. Landschaft]: 1. kraštovaizdis; bendras vietovės vaizdas; 2. geogr. dinaminė gamtinių ir antropogeninių teritorijos komponentų erdvinė sistema.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geografijos terminai |  Kategorija: L |  Peržiūrėta: 48 |  Nėra komentarų | lándsknechtas [vok. Landsknecht]: 1. XV—XVII a. samdytas vok. pėstininkas; 2*. parsidavėlis samdinys kareivis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai