menzūrà [lot. mensura — matas]: 1. vid. amžių muzikos ritminių verčių santykis; naudota 2 tipų: mensura perfecte (ritminis pulsavimas dalytas į 3 dalis) ir mensura imperfecte (ritminis pulsavimas dalytas į 2 dalis); ilgainiui pasidarė identiškas taktui; 2. muz. instrumentų dalių dydžio proporcija; styginių instrumentų Δ apibūdinama stygos skersmens, ilgio ir įtampos santykiu su tono aukščiu, vargonų Δ — vamzdžio skersmens, ilgio ir burnelės dydžio santykiu; 3. stiklinis arba plastikinis indas su tūrio padalomis; naud. skysčio tūriui matuoti.
Leave a Reply