Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Palata

palatà [lot. palatium — rūmai], ligoninės patalpa, kur laikomi ligoniai.

Palatalinis

palatãlinis [lot. palatalis — gomurinis], lingv. Δ garsas — garsas, kurio pagr. artikuliacijai būdinga liežuvio vidurio pakėlimas prie kietojo gomurio, pvz., „j”.

Palatalizacija

palatalizãcija [pranc. palatalisation < lot. palatum — gomurys], priebalsių tarimas, papildomai pakeliant liežuvio vidurį — tada susiaurėja burnos ertmė, ir garsas įgauna minkštą atspalvį; minkštinimas.

Palatalizuotas

palatalizúotas, lingv. paveiktas palatalizacijos, suminkštintas.

Palatinas

palatinas [lot. palatinus — rūmininkas, dvariškis]: 1. Bizantijoje — garbės gvardijos kareivis, sargybinis; 2. Vengrijoje vid. amžiais — iš įžymių bajorų renkamas vicekaralius; 3. Lenkijoje vid. amžiais — bendras didikų (vietininko, kunigaikščio padėjėjo, aukšto karvedžio) pavadinimas.

Palatografija

palatogrãfija [lot. palatum — gomurys + ↗ …grafija], eksperimentinėje fonetikoje — garsų artikuliacijos tyrimo metodas.

Palatograma

palatogramà [palatum + ↗ …grama], schematiškas kietojo gomurio ir vidinio viršutinių dantų kontūro piešinys su pažymėtais liežuvio lietimosi pėdsakais, likusiais po kurio nors garso tarimo.

Palearktika

Paleárktika, Holarktinės zoogeografinės srities r. dalis, kartais laikoma savarankiška sritimi; apima Europą, Aziją (be Indijos ir Indokinijos) ir Š. Afriką.

Paleo

paleo… [gr. palaios — senovinis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su senove.

Paleoantropai

paleoántropai [↗ paleo… + gr. anthrōpos — žmogus], iškastiniai žmonės (neandertaliečiai), gyvenę prieš 300—50 tūkstančių metų; pitekantropų palikuonys; pirmykščiai žmonės.