S | Terminai.lt - Part 142

Strobo

strobo… [gr. strobos — viesulas, sukimasis], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su judėjimu, su sukimusi, su sukinėjimusi.

Stroboskopas

stroboskòp‖as [↗ strobo… + ↗ …skopas], optinis demonstravimo, matavimo prietaisas; ~u stebima daikto judesys arba viena jo fazė, matuojama periodinių procesų amplitudės, dažnis, impulsų trukmė.

Stroboskopija

stroboskòpija [↗ strobo… + ↗ …skopija], balso stygų judesių stebėjimas stroboskopu, naudojantis impulsiniu šviesos srautu.

Strofa

strofà [gr. strophē — sukimasis, posūkis], posmas — pagrindinių eiliuotos kalbos ritminių vienetų — eilučių — derinys, pasižymintis intonacine vienove ir sistemingai pasikartojantis kūrinyje.

Strofantas

strofántas [strophē + gr. anthos — žiedas, gėlė], sumedėjusi liana, rečiau krūmas Strophanthus; paplitęs P. ir P. r. Azijoje, Madagaskare, Afrikos tropikuose; sėklose yra nuodingų glikozidų.

Strofantinas

strofantinas, nuodingas alkaloidas, gaunamas iš kai kurių Strophanthus genties augalų sėklų; vart. medicinoje.

Strofika

stròfika: 1. kūrinio arba kūrinių grupės strofų sistema; 2. eilėtyros šaka, tirianti strofas.

Strofoidė

strofòidė [gr. strophos— persukta juosta + eidos—pavidalas], plokščia III eilės kreivė su kilpa abipus simetrijos ašies.

stromà [gr. strōma — patiesalas]: 1. gyvūno organų atraminis darinys, karkasas, griaučiai, ant kurių išsidėsto tų organų elementai; 2. eritrocitų baltyminis karkasas, pagrindas; 3. plastidžių baltyminis ir lipidinis karkasas, kuriame įsiterpusios pigmentų turinčios membranos; 4. daugelio grybų hifų tankus raizginys, iš kurio išauga vaisiakūniai arba konidijakočiai.

Stromatoporai

stromatopòrai [gr. strōma (kilm. strōmatos) — patiesalas + poros — anga], iškastiniai neaiškios sistematinės padėties bestuburiai gyvūnai Stromatoporoidea, gyvenę nuo ankstyvojo paleozojaus iki mezozojinės eros pabaigos jūrų priekrantinėje zonoje.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z