sardãras [persų k. särdār < sär — galva + dār — laikantis, turintis]: 1. Osmanų imperijoje — lauko armijos vadas; 2. britų valdomame Egipte — britų karininkas, vadovavęs Egipto valdovo (chedivo) armijai; 3. Irane ir Afganistane — genties vadas, didikas.
Leave a Reply