šachmãtininkas, sportininkas, žaidžiantis šachmatais.
|
||||
šachmãtininkas, sportininkas, žaidžiantis šachmatais. šachtà [vok. Schacht], ksb.: 1. kasybos įmonė, kurioje naudingosios iškasenos kasamos požeminiu būdu; 2. kasyklos šulinys (vamzdis); 3. vertikalios pailgos kai kurių konstrukcijų ertmės, pvz., šachtinės krosnies Δ, lifto Δ. šachúoti [↗ šachas], šach. tiesiogiai pulti priešininko karalių. šadùfas [arab. šaduf], svirtinis įrenginys, kuriuo sen. Egipte buvo semiamas šulinio vanduo laukams drėkinti. šafrãnas [lot. safranum < arab. za`farān: 1. krokas — gumbasvogūninis augalas Crocus; 2. tikrojo kroko (Crocus sativus) džiovintos purkos; vart. medicinoje, parfumerijoje kaip prieskonis ir maisto produktų dažas; 3. obelų veislė. šagrènė [pranc. chagrin]: 1. minkšta šiurkšti oda, daroma iš ožkų, avių, arklių ir kt. kailių ir turinti tam tikrą raštą (piešinį); 2. tokio rašto popierius arba audinys. šáirai [angl. shires — grafystės Centr. Anglijoje], sunkiųjų kinkomųjų arklių veislė, išvesta Anglijoje. šairis [< gruz. < arab.], gruzinų klasikinės poezijos forma — kūrinys, sudarytas iš ketureilių strofų, kurių kiekviena turi savo monorimą. šaitãnas [< arab. < hebr.], musulmonų mitologijoje — piktoji dvasia, velnias, šėtonas. šakãlas [< persų k], plėšrus žinduolis Canis aureus; gyvena Eurazijos pietuose, Š. Afrikoje. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai