Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Standartas

standártas [angl. standard – norma, pavyzdys], norma, pavyzdys; sutartas, nustatytas matas, pagrindas: 1. standartizacijos dokumentas, nustatantis normas, taisykles ir reikalavimus produkcijai, metodams, sąvokoms, simboliams arba kt. objektams; 2. tipinis gaminys, atitinkantis tam tikras kokybės, chem. sudėties, fiz. savybių, mato, masės ir kt. sąlygas.

Stabilizatorius

stabilizãtorius [stabilis], įtaisas, prietaisas, darantis ką nors pastovų, kuo mažiau kintantį: 1. aerodinaminis paviršius, suteikiantis skrendančiam lėktuvui, dirižabliui, raketai, minai pastovumą; 2. giroskopinis įrenginys, mažinantis laivo supimą; 3. elektrotechnikos įtaisas, automatiškai palaikantis tam tikrą, dažnį arba srovės stiprumą nepriklausomai nuo jų svyravimų maitinimo tinkle ir leistinų apkrovos kitimų; 4. chem. medžiaga, lėtinanti plastikų, gumos irimą.

Sorbcija

sòrbcija [lot. sorptio — siurbimas], chem. reiškinys — kieta medžiaga arba skystis sugeria iš terpės kurias nors medžiagas.

Sonochemija

sonochèmija [↗ sono…], mokslas, tiriantis ultragarso poveikį medžiagai ir chem. reakcijoms, t. p. tam tikrų chem. procesų kinetiką ir mechanizmą, kai aplinkoje sklinda akustinės bangos.

Solventas

solvẽntas [lot. solvens (kilm. solventis) — tirpdantis], chem. tirpiklis ir dezinfekavimo priemonė.

Solidusas

sòlidusas [lot. solidus — tvirtas], daugiakomponentės sistemos, dažn. lydinio, būsenos diagramos linija, vaizduojanti aušinamo lydinio kristalizacijos pabaigos arba kaitinamo lydinio lydymosi pradžios temperatūros priklausomybę nuo lydinio chem. sudėties.

Skelcidas

skelcidas [gr. skeleton — išdžiūvęs + lot. caedō — žudau], chem. preparatas skydamariams naikinti.

Skandis

skándis [pagal radimo vietos Skandinavijos (lot. Scandia) pavadinimą], chem. elementas Sc, atom. Nr. 21; gelsvo atspalvio metalas.

Sintezė

siñtezė [gr. synthesis – sujungimas, sudarymas, derinimas]: 1. įv. elementų, objekto dalių jungimas į visumą; 2. G. V. F. Hėgelio filosofijoje – aukščiausias vystymosi laipsnis, išsprendžiąs ankstesnių stadijų (tezės ir antitezės) prieštaravimus; 3. chem. junginių gavimas iš kt. chem. sandaros medžiagų; 4. vienovė, derinys, junginys; 5. paskutinis mašininio vertimo etapas – frazės sudarymas ta kalba, į kurią verčiamas tekstas; dirbtinių kalbos garsų produkavimo akustinėmis priemonėmis, pvz., kalbos sintezatoriais, procesas.

Sintetinis

sintètin‖is [gr. synthetikos]: 1. chem. gaminamas, gaunamas sintezės būdu; 2. sudarantis įv. elementų vienovę, pvz., Δ menas; apibendrinantis; 3. sudaromas iš kelių reikšminių dalių, rodančių ne tik sąvokas, bet ir gram. santykius sakinyje, pvz., ~ės kalbos, ~ė forma.

Puslapis 4 iš 3812345678910...Paskutinis »