Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Trapecija

trapècija [gr. trapezion — staliukas]: 1. geom. keturkampis, kurio 2 priešingos kraštinės yra lygiagrečios; 2. cirko ir gimnastikos prietaisas: ant 2 virvių arba lynų pakabintas skersinis.

Topologija

topològija [topos + ↗ …logija], mokslas, tiriantis bendriausias geom. figūrų savybes, kurių nepakeičia tolydžios figūrų transformacijos (maigymas, tampymas).

Suprematizmas

suprematizm‖as [lot. supremus — aukščiausias], XX a. modernistinės dailės kryptis, geom. abstrakcionizmas; ~o kūriniai — įvairiaspalvių (plokštuminių ir tūrinių) geom. figūrų deriniai.

Stereografija

stereogrãfija [↗ stereo… + ↗ …grafija], perspektyvinis geom. kūnų paviršių vaizdavimas plokštumoje, nekeičiant kampų.

Rombas

ròmbas [gr. rhombos]: 1. geom. lygiagretainis, kurio visos kraštinės kongruenčios; 2. kongruenčių kraštinių lygiagretainio formos daiktas, pvz., ženklelis, karinės uniformos antsiuvas.

Radiusas

rãdiusas [lot. radius — rato stipinas, spindulys], geom. spindulys.

Projekcija

projèkcija [lot. projectio — metimas į priekį]: 1. geom. kūno vaizdavimas plokštumoje (paviršiuje); 2. žmogaus jausmų, nuostatų, troškimų nesąmoningas perkėlimas į kt. žmones, į išorinį pasaulį.

Projektuoti

projektúoti: 1. daryti numatyto objekto projektą; 2. geom. braižyti, kokią nors figūrą vaizduoti plokštumoje (paviršiuje); 3. rodyti ekrane padidintą vaizdą.

Polius

põlius [lot. polus < gr. polos — Žemės ir dangaus ašis]: 1. geogr. ašigalis; 2. astr. Žemės ir dangaus sferos sukimosi ašies susikirtimo su Žemės paviršiumi arba dangaus sfera taškas; 3. vienas el. srovės šaltinio, elektroninio, joninio prietaiso, elektrotechnikos įrenginio elektrodų arba magneto galų; 4. geom. pastovus erdvės (plokštumos) taškas, su kuriuo susijęs radiusas-vektorius ir polinės koordinatės; 5. geom. taškas, kurį II eilės kreivė tam tikru būdu sieja su poliare (2); 6*. visiška priešybė.

Poliedras

polièdras [↗ poli… + gr. hedra — paviršius, šonas], geom. daugiasienis kūnas, kurį riboja baigtinis skaičius plokščių daugiakampių.