Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Vibroskopas

vibroskòpas [↗ vibro… + ↗ …skopas], įrenginys mech. virpesiams stebėti.

Turbina

turbinà [pranc. turbine < lot. turbo (kilm. turbinis) —sūkurys], pirminis variklis su sukamuoju darbo organu — rotoriumi, verčiantis kinetinę darbo kūno (garo, dujų, vandens) energiją mech. darbu.

Transmisija

transmisija [lot. transmission – persiuntimas, perdavimas]: 1. įrenginiai ir įtaisai, kuriais perduodama mech. energija iš variklio darbinėms mašinoms arba mechanizmams; siaurąja reikšme – diržinė pavara; 2. paveldėjimo teisės perėjimas asmens, turėjusio priimti palikimą, bet numirusio prieš jį priimant, įpėdiniams; 3. med. užkrato pernešimas; 4. perdavimas, pvz., nervinio impulso Δ, paveldėjimo Δ.

Totalizatorius

totalizãtorius [pranc. totalisateur]: 1. mech. skaitiklis, naud. žirgų lenktynėse ir rodantis, kiek pastatyta pinigų už kiekvieną žirgą; 2. lažybos iš pinigų žirgų lenktynėse.

Tiksotropija

tiksotròpija [gr. thixis — prisilietimas + tropē— pakitimas], gelių ir drebučių skystėjimas dėl mech. poveikio ir grįžimas į pradinę būseną.

Tenzometras

tenzomètras [lot. tensus — ištemptas, įtemptas + ↗ …metras], prietaisas kietųjų kūnų mech. deformacijoms matuoti.

Spinas

spinas [angl. spin – suktis], sukinys – elementariosios dalelės savasis judesio kiekio momentas, nesusijęs su mech. judėjimu.

Seismonastija

seismonãstija [↗ seismo… + ↗ nastija], augalo organų arba jų dalių judesiai, sukelti mech. dirgiklio, pvz., užgauti jautriosios mimozos lapai susiglaudžia.

Segnetoelektra

segnetoelektrà [segneto… < tikr. + ↗ elektra], segnetoelektrikų savaiminė poliarizacija ir poliarizuotumo kitimas dėl išorinio poveikio (šviesos, temperatūros, el. lauko, mech. įtampos).

Reakcija

reãkcija [↗ re… + lot. actio — veiksmas]: 1. veiksmas, reiškinys, procesas, atsirandantis kaip atsakas į kurį nors poveikį; atoveikis; 2. būsenos (būklės), kokybės, sudėties kitimas, dažn. staigus, pvz., branduolinė Δ, cheminė Δ; 3. mech. vienodo didumo, bet priešingos krypties jėga negu kūną veikianti jėga; 4. organizmo arba jo dalių atoveikis į vidinius ar išorinius poveikius, dirgiklius; 5. eksperimentinis tyrimas biol., chem. arba fiz. veiksniais, pvz., alerginė Δ, imuninė Δ, eritrocitų nusėdimo greičio Δ; 6. pastangos išsaugoti arba grąžinti atgyvenusią socialinę tvarką, priešinimasis visuomenės pažangai; patys pažangos priešininkai.

Puslapis 1 iš 512345