|
-> fiksãtorius [pranc. fixateur — sutvirtinantis, užtvirtinantis]: 1. įtaisas, prietaisas, kuriuo kas nors įtvirtinama reikiamoje padėtyje; 2. biol. tirpalas, kuriuo apdorojamos ląstelės, audiniai, organai, kad nebekistų pirmykštė jų struktūra; 3. kas registruoja, pažymi (fiksuoja) esamą padėtį.
euritèrmin‖is [↗ euri… + gr. thermos — šiltas], biol. prisitaikęs gyventi įv. temperatūros sąlygomis.
euribãrinis [↗ euri… + gr. baros — slėgis], biol. pakeliantis didelius slėgio svyravimus.
euribãtinis [↗ euri… + gr. bathos — gylis], biol. galintis gyventi įv. gylyje.
-> eurihãlinis [↗ euri… + gr. hals — druska], biol. prisitaikęs gyventi kintančio druskingumo sąlygomis.
epistãzė [gr. epistasis — vyravimas], biol. nealelinių genų sąveika; vienas (epistazinis) genas slopina kitos alelių poros (hipostazinių genų) reiškimąsi.
eozinas [gr. ēōs — aušra], org. junginys C20H8Br4O5; raudoni dažai biol. preparatams, folijai, popieriui dažyti.
ekspresyvùmas [↗ ekspresija], biol. geno reiškimosi individo fenotipe jėga, mastas, laipsnis, jo veikimo stiprumo matas.
eksplorãcija [lot. exploratio — tyrinėjimas, tyrimas], psichol. aktyvi orientacija aplinkoje, tiesiogiai nesusijusi su biol. poreikių tenkinimu.
-> efèktas [lot. effectus — įvykdymas; poveikis; rezultatas]: 1. kurios nors priežasties, jėgos veikimo padarinys, veiklos, pastangų rezultatas; 2. didelis įspūdis, poveikis; 3. fiz., chem., biol. reiškinys, ypač svarbus gamtos mokslui, pažinimui.
|
|
Naujausi komentarai