Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Labilumas

labilùmas [↗ labilus]: 1. fiz. nepastovumas, pvz., mech. sistemos Δ; 2. fiziol. funkcinis paslankumas — greitis, kuriuo biol. sistemų (ląstelių, audinių, organų) funkcijos atsinaujina po ankstesnių reakcijų ir pasirengia naujoms.

Kultūra

kultūrà [lot. cultura — apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas]: 1. žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes; 2. tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos srityje; išprusimas; 3. auginamas, kultivuojamas augalas; 4. biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse; 5. archeologinė Δ — grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorijos archit. paminklų, kurie turi bendrų būdingų bruožų, pvz., Halštato Δ.

Krosingoveris

kròsingoveris [angl. crossing-over — perėjimas, persikėlimas], biol. homologinių segmentų arba genų susikeitimas vietomis homologinėse chromosomose.

Koreliacija

koreliãcija [lot. correlatio — santykiavimas], tarpusavio santykiai, ryšiai, priklausomybė: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — tikimybinė arba statistinė priklausomybė, neturinti griežto funkcinio ryšio; 2. biol. organizmo ląstelių, audinių, organų, sistemų sandaros ir funkcijų tarpusavio priklausomybė; 3. geol. įv. regionų Žemės plutos sluoksnių gretinimas, vienodo amžiaus sluoksnių nustatymas ir jų priskyrimas bendrosios stratigrafinės skalės padaliniams; 4. lingv. dviejų (arba kelių) kalbos elementų ar kategorijų santykis, pagrįstas bendromis ypatybėmis ir specifiniu skiriamuoju požymiu, pvz., Δ tarp dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių.

Koprofagija

koprofãgija [kopros + ↗ …fagija], biol. reiškinys — gyvūnų mitimas kitų gyvūnų išmatomis.

Konvergencija

konvergeñcij‖a [lot. convergens (kilm. convergentis) — susieinantis; suartėjantis], (su)panašėjimas, (su)artėjimas: 1. biol. negiminingų organizmų grupių išorinių požymių ir sandaros supanašėjimas per jų evoliuciją dėl panašių gyvenimo sąlygų; 2. anat. akių optinių ašių suartėjimas dėl akių obuolių pasisukimo vienas prieš kitą, žiūrint į arti esančius daiktus; 3. savaiminis įv. tautų panašių materialinės ir dvasinės kultūros elementų, reiškinių atsiradimas dėl vienodų geogr. sąlygų; 4. pagal buržuazinę sociologijos teoriją — tariamas ekonominių, socialinių, politinių ir ideologinių kapitalistinės ir socialistinės sistemos skirtumų nykimas dėl mokslo ir technikos revoliucijos; 5. geogr. vandenyno srovių sąlytis, pvz., Pasaulinio vandenyno ~os zonos; 6. geofizikoje — oro masių suartėjimas; 7. lingv. kurios nors kalbos garsų panašėjimas ar visiškas sutapimas; 8. lingv. panašių struktūrinių ypatybių atsiradimas tolimos giminystės ar negiminiškose kalbose dėl gretimos teritorijos ar ilgų kontaktų.

Konversija

konvèrsija [lot. conversio], pakeitimas, pakitimas, (pa)virtimas, per(si)tvarkymas: 1. log. toks teiginio pertvarkymas, kai subjektas ir predikatas sukeičiami vietomis; 2. biol. heterozigotinėje būsenoje dominuojančio geno virtimas recesyviniu arba recesyvinio — dominuojančiu; 3. atomo branduolio perėjimas iš sužadintosios būsenos į mažesnės energijos būseną, kai sužadinimo energija perduodama vienam atomo elektronui; 4. valstybinės paskolos sąlygų pakeitimas (palūkanų sumažinimas, padengimo termino nukėlimas).

Kompensacija

kompensãcija [lot. compensatio — išlyginimas]: 1. atlyginimas už tai, kas prarasta, perleista; 2. būdas įsipareigojimui nutraukti, visiškai arba iš dalies įskaitant kreditoriaus ir skolininko vienas kitam pateiktus reikalavimus; 3. išmoka, kuria atlyginama darbuotojui išlaidos, padarytos einant tarnybines pareigas; 4. išmoka už nepanaudotas atostogas; 5. biol. organizmo persitvarkymas, sutrikus organo ar sistemos veiklai: pažeistų organų arba audinių funkcijas perima sveiki organai arba audiniai; 6. sutrikusios psichinių ir psichofiziologinių procesų pusiausvyros atkūrimas, sukuriant priešingos krypties reakcijas, realizuojant kt. impulsus; 7. vieno veiksmo būdo pakeitimas kitu.

Kodas

kòdas [pranc. code < lot. codex — sąrašas], simbolių, sutartinių ženklų sistema informacijai apdoroti, perduoti, laikyti, slėpti: 1. sutartinė simbolių sistema slaptoms karinėms, diplomatinėms, komercinėms ir pan. žinioms perduoti ryšio priemonėmis; 2. simbolių sistema, kuria informacija įvedama į skaičiavimo mašiną apdoroti ir perduodama telemechanikos kanalais adresatui; 3. biol. ryšys tarp nukleotidų sekos nukleino rūgščių molekulėse ir aminorūgščių išsidėstymo sintetinamo baltymo polipeptidų grandinėje (genetinis Δ).

Klasė

klãsė [lot. classis — grupė, skyrius], bendrų požymių turinčių objektų visuma; pagal tam tikrus kokybės požymius išskirtų objektų grupė: 1. socialinė grupė, kuri skiriasi pagal vietą istoriškai apibrėžtoje visuomeninės gamybos sistemoje, pagal santykį su gamybos priemonėmis, pagal vaidmenį visuomeninėje darbo organizacijoje, pagal visuomeninio turto dalies įgijimo būdus ir dydį; 2. biol. sistematinė kategorija (taksonas), apimanti gyvūnų giminingus būrius arba augalų eiles; 3. aritmetikoje — trijų gretimų skaičiaus skirsnių grupė, pvz., vienetų Δ, tūkstančių Δ; 4. klasifikacinės bendrovės laivui suteikiama kategorija; 5. keleivinių vagonų, laivų kajučių komfortiškumo kategorija; 6. lingv. kai kurių kalbų (daugiausia afrikiečių) žodžių grupė, išskiriama pagal reiškiamus daiktus, reiškinius ar asmenis, pvz., skaičių Δ, veikiančio asmens Δ; 7. lingv. indoeuropiečių kalbų veiksmažodžiai, kurių esamojo laiko kamienai sudaromi tuo pačiu būdu; 8. pastovi vienodo amžiaus pradinės ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos mokinių grupė, einanti tą pačią mokymo programą; 9. kai kurių spec. mokyklų, pvz., konservatorijos, dėstomasis dalykas (fortepijono Δ, smuiko Δ).