interferomètrija [↗ interfer(encija) + ↗ …metrija], fiz., chem. dydžių matavimas interferometru.
|
||||
interferomètrija [↗ interfer(encija) + ↗ …metrija], fiz., chem. dydžių matavimas interferometru. interferúoti [interferencija], fiz. susikloti bangoms taip, kad vienuose erdvės taškuose jos stiprėtų, o kituose silpnėtų. interfereñcija [↗ inter… + lot. ferens (kilm. ferentis) — nešantis]: 1. fiz. dviejų ar kelių koherentinių bangų (šviesos, garso) sudėtis; 2. anksčiau įgytų įgūdžių trukdymas naujiems įgūdžiams susidaryti mokantis; 3. slopinimas (viena funkcija, procesas slopina kitą). injèkcija [lot. injectio — įmetimas, įšvirkštimas, įleidimas]: 1. vaistų tirpalo ar emulsijos nedidelio kiekio įšvirkštimas į odą, po oda, į raumenis, veną arba kūno ertmes; 2. fiz. nepusiausvirųjų krūvininkų skverbimasis per elektroninę skylinę sandūrą (elektronų — į skylinio laidumo sritį, skylių — į elektroninio laidumo sritį) arba užtvarinę metalo ir puslaidininkio sandūrą; 3. mat. abipus vienareikšmis vienos aibės atvaizdavimas kitoje aibėje arba jos poaibyje. induktyvùmas [↗ indukcija], fiz. dydis, apibūdinantis el. grandinės savybę sukurti magn. srautą, kai ja teka el. srovė. implantãcija [lot. im… (in…) — į…+ plantatio — sodinimas]: 1. med. svetimų organizmui medžiagų įsodinimas į audinius operacija; 2. med. bendras daugelio plastinių operacijų pavadinimas; 3. med. įsiskverbimas, pvz., žmogaus ir žinduolių gyvūnų gemalo įsiskverbimas į gimdos gleivinę; 4. fiz. įterpimas, pvz., jonų ar kt. dalelių, į kietą medžiagą, apšaudant ją tomis dalelėmis. iksas: 1. trečia nuo galo lotynų abėcėlės raidė x, kuria matematikoje ppr. žymimas nepriklausomas kintamasis (argumentas); 2. fiz. nesisteminis ilgio vienetas, vartotas atomo fizikoje; lygus 1,002 06•10-13 m. homocentrinis [↗ homo… + ↗ centras], fiz. turintis bendrą susikirtimo tašką (židinį), pvz., Δ spindulių pluoštas. holonòmin‖is [holos + gr. nomos — taisyklė, dėsnis], fiz. ~ė sistema — sistema, kurios visi ryšiai varžo sistemos taškų padėtį, bet ne greitį. hiperfragmeñtas [↗ hiper… + ↗ fragmentas], fiz. hiperskeveldra, hiperbranduolys — atomo branduolys, susidedantis iš nukleonų ir hiperonų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai