Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Hipergenezė

hipergenèzė [↗ hiper… + ↗ genezė], geol. hipergeniniai procesai — mineralų ir uolienų chem. ir fiz. kitimas bei antrinis jų susidarymas dėl atmosferos, hidrosferos ir biosferos poveikio.

Hidrogeologija

hidrogeològija [↗ hidro… + ↗ geologija], mokslas, tiriantis požeminius vandenis, jų kilmę, fiz. ir chem. savybes, pasiskirstymą ir ūkinę reikšmę.

Hidrofizika

hidrofizika [↗ hidro… + ↗ fizika], mokslas, tiriantis Žemę gaubiančio vandens sluoksnio fiz. reiškinius.

Heliogeofizika

heliogeofizika [↗ helio… + ↗ geofizika], mokslas apie Saulės fiz. būsenos kitimo įtaką Žemės reiškiniams ir procesams.

Harmonika

harmònika [gr. harmonikos — darnus]: 1. mat. sinuso (arba kosinuso) pavidalo periodinė funkcija; 2. fiz. sudėtingo neperiodinio virpesio dedamoji, kurios dažnis yra pagr. dažnio kartotinis.

Hamiltonianas

hamiltoniãnas [pagal airių matematiko ir fiziko V. R. Hamiltono (Hamilton) pavardę], kvantmechaninis ↗ operatorius (4), apibūdinantis fiz. sistemos būsenos kitimą.

Graduoti

gradúoti [lot. gradus — žingsnis, pakopa, laipsnis], fiz. suskirstyti matavimo priemonės skalę tam tikrais vienetais reikiamu tikslumu.

Gliuonas

gliuònas [angl. glue — klijai], fiz. hipotetinė neutralioji dalelė, lemianti kvarkų stipriąją sąveiką.

Giga

giga… [gr. gigas — milžiniškas, didžiulis], kartotinio fiz. vieneto, 109 kartų didesnio už sisteminį vienetą, sudurtinio pavadinimo pirmoji dalis; žymima G, pvz., 1GHz (gigahercas) = 109 Hz.

Geofizika

geofizika [↗ geo… + ↗ fizika], mokslų, tiriančių Žemės ir jos geosferų fiz. savybes ir fiz. procesus, kompleksas; siaurąja reikšme — mokslas, tiriantis Žemės plutos fiz. procesus — Žemės plutos fizika.