Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Fakultetas

fakultètas [vok. Fakultät < lot. facultas (kilm. facultatis) — gabumas, galimybė], aukštosios mokyklos skyrius, padalinys, kuriame mokomi vienos ar kelių artimų specialybių studentai.

Fakyras

fakỹras [arab. faqir — elgeta]: 1. klajojantis, elgetaujantis musulmonų vienuolis, kitaip ↗ dervišas; 2. Indijoje — dar ir klajojantis dresuotojas, žiniuonis, fokusininkas.

Falanga

falánga [gr. phalanx (kilm. phalangos)]: 1. sen. graikų ir makedonų sunkiai ginkluotų pėstininkų kautynių rikiuotė, sudaryta iš suglaustų eilių; 2. med. pirštakaulis; 3. voragyvis, paprastoji solpūga Galeodes araneoides; 4. Ispanijos fašistų partija, veikusi 1933—77; 5. darbo bendruomenės, kolektyvinio ūkio pavadinimas, vartotas pranc. socialisto utopisto S. Furjė (1772—1837) veikaluose; 6*. eilė, greta.

Falansteris

falánsteris [pranc. phalanstère], kolektyvinės bendruomenės (Falangos) didžiulių rūmų pavadinimas; vartotas pranc. socialisto utopisto Š. Furjė (1772—1837) veikaluose.

Falas

fãlas1 [ol. val], laivo lynas, virvė burėms, skersiniams, vėliavoms, signaliniams ženklams pakelti ir nuleisti.

Falas

fãlas2 [gr. phallos], vyriškasis lyties organas; sen. Graikijoje kulto objektas — vaisingumo simbolis.

Falcas

fálcas [vok. Falz — griovelis, lenkimas]: 1. lankstė — lankstomų (falcuojamų) ir įrišamų popieriaus lapų sulenkimo vieta; 2. stačiakampis griovelis, išpjautas išilgai suleidžiamų lentų krašto, t. p. išilgai akmeninių blokelių krašto (taip daromi laiptai, sienos).

Falcetas

falcètas [it. falsetto], specialiai suformuotas vadinamojo galvos registro vyrų balsas, nestiprus, turi mažiau obertonų, skamba oktava aukščiau už natūralų dainininko balsą (dainuojant virpa ne visos balso stygos, o tik jų kraštai).

Falcuoti

falcúoti [vok. falzen]: 1. lankstyti į sąsiuvinius spausdintus lapus, kad puslapiai būtų sudėti numeracijos tvarka; 2. daryti ↗ falcą (2), suleisti lentas; 3. sujungti plonus metalinius lakštus, užlenkiant briaunas.

Faleristas

faleristas, ženkliukų kolekcionierius.

Puslapis 6 iš 93« Pirmas...234567891011...Paskutinis »