Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Molto

molto [it. labai, daug], muz. terminų dėmuo, sakantis, kad muz. atlikimo pobūdį, nurodytą natose pagr. žodžiu, reikia paryškinti, sustiprinti, pvz., molto allegro — labai greitai.

Mikrolitai

mikrolitai [↗ mikro… + ↗ …litas]: 1. labai smulkūs efuzinių uolienų pagr. masės kristalai; 2. smulkūs titnaginiai senovės (daugiausia mezolito) dirbiniai — trikampiai, trapeciniai, segmentiniai; mezolite vartoti kaip kaulinių ir medinių darbo įrankių ašmenys, strėlių antgaliai.

Magistralė

magistrãlė [lot. magistralis — svarbiausias], bet kuri svarbiausia komunikacijos linija kitų antraeilių linijų atžvilgiu, pvz., intensyvaus eismo glžk. linija, automobilių kelias ar gatvė, vandentiekio, el. perdavimo, ryšių pagr. linija.

Lozungas

lòzungas [vok. Losung], šūkis; trumpai, aiškiai išreikšta pagr. idėja, uždavinys, reikalavimas, principas.

Legionas

legiònas [lot. legio (kilm. legionis)]: 1. sen. Romos kariuomenės pagr. organizacinis vienetas; susidėjo iš 30 manipulų (po 60—120 žm.); 2. kai kurių šalių kariuomenės spec. formuotės, pvz., svetimšalių Δ (Prancūzijoje, Ispanijoje); 3*. daugybė.

Kornetas

kornètas2 [pranc. cornette]: 1. Prancūzijos lengvosios kavalerijos keturkampė vėliava; 2. vėliavą nešančio kavalerijos karininko laipsnis; 3. Europos kariuomenių lengvosios kavalerijos pagr. vienetas; 4. carinės Rusijos žemiausias kavalerijos karininko laipsnis.

Koncentrai

konceñtrai [↗ kon… + ↗ centras]: 1. apskritimai, turintys bendrą centrą; 2. ped. dėstomojo dalyko skyriai, vienodi pagr. turiniu, bet skirtingi dėstymo platumu ir gilumu.

Kompendiumas

kompeñdiumas [lot. compendium — sutrumpinimas], glaustas kurio nors mokslo ar tyrimo pagr. teiginių išdėstymas, santrauka.

Komedija trabeata

komèdija trabeãta [lot. comoedia trabeata — trabėjomis apsirengusiųjų komedija; trabėjas dėvėjo aristokratai per iškilmes], romėnų komedijos rūšis — gr. komedijos sekimu pagrįsta komedija, kurios pagr. veikėjai aristokratai.

Komedija

komèdija [gr. kōmōdia < kōmos — linksmas sambūris + ōdē — daina]: 1. dramos žanras — scenai skiriamas kūrinys, kuriame juokingai (linksmai pašiepiamai arba piktai išjuokiamai) vaizduojamos žmonių, papročių, visuomeninių santykių ydos, blogybės arba keistenybės ir kurio dinamiškas, gausių peripetijų veiksmas baigiasi pagr. veikėjams sėkmingai; 2. sen. graikų linksma daina, dainuojama dievo Dioniso garbei per šventines eitynes; 3*. linksmas, žaismingas atsitikimas, juokinga situacija; 4*. apsimetimas, maivymasis.

Puslapis 5 iš 812345678