Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Paleomagnetizmas

paleomagnetizmas [↗ paleo… + ↗ magnetizmas], geol. uolienų savybė susidarymo metu įmagnetėti dėl Žemės magn. lauko poveikio ir išlikti įmagnetėjusioms neribotą laiką.

Paleontologija

paleontològija [↗ paleo… + ↗ ontologija]: 1. mokslas apie praėjusių geol. epochų augalus ir gyvūnus; 2. lingvistinė Δ — mokslas, atkuriantis kurios nors kalbos pirmykščių (išmirusių) vartotojų mąstymo būdą, gyvenimo sąlygas ir terit. išplitimą, remdamasis tos kalbos žodynine sudėtimi ir kt. ypatybėmis.

Paleoterijai

paleotèrijai [↗ paleo… + ↗ …terijus], iškastiniai neporakanopiai žinduoliai Palaeotheriidae, gyvenę eoceno ir oligoceno periode Eurazijoje; buvo nuo šerno iki raganosio dydžio.

Paleotipai

paleotipai [↗ paleo… + gr. typos — atspaudas], knygos, išleistos Europoje nuo 1501 sausio 1 dienos iki 1551 sausio 1 dienos.

Paleozauras

paleozáuras [↗ paleo… + ↗ …zauras], iškastinis driežas Palaeosaurus.

Paleozojus

paleozòjus [↗ paleo… + gr. zōē — gyvybė], Žemės geol. istorijos III era; per tą laikotarpį susidariusių uolienų grupė.

Paleozoologija

paleozoològija [↗ paleo… + ↗ zoologija], mokslas apie iškastinius gyvūnus.

Palestra

palestrà [gr. palaistra < palaiō — kovoju, imuosi], sen. Graikijos gimnastikos mokykla 12—13 m. berniukams.

Paletė

palèt‖ė [pranc. palette — plokštelė]: 1. plona stačiakampė arba ovalinė lentelė su nedidele skyle (nykščiui įkišti); ant ~ės išdėstomi ir maišomi dažai; 2. skaidri plokštelė su nubraižytu žinomų parametrų kvadratų, lygiagretainių ar trikampių tinklu plotams plane arba žemėlapyje nustatyti; 3. kurio nors vieno tapytojo kūrybai būdingas spalvų derinys, koloritas; 4. menininko (dailininko, rašytojo) kūrybos išraiškos priemonių visuma, jo stiliaus savitumas.

Pali

pãli [skr. eilutė, tekstas, taisyklė], indų kalbų grupės kalba (vienas iš prakritų); vart. P. r. Azijos šalyse kaip budistų kulto kalba.

Puslapis 8 iš 212« Pirmas...45678910111213...Paskutinis »