supinãtorius [lot. supino — atlošiu, atverčiu atgal], med.: 1. atgręžiamasis raumuo; 2. spec. vidpadis, įdedamas į paprastą avalynę; vart. plokščiapėdystei taisyti.
|
||||
supinãtorius [lot. supino — atlošiu, atverčiu atgal], med.: 1. atgręžiamasis raumuo; 2. spec. vidpadis, įdedamas į paprastą avalynę; vart. plokščiapėdystei taisyti. suplemeñtas [lot. supplementum — papildymas], veikalo papildymų tomas. supletyvizmas [pranc. supplétif — pridėtinis], žodžio formų sudarymas iš įv. šaknų, pvz., liet. „aš” ir „manęs”; Δ būdingas indoeuropiečių kalboms. suplikãcijos [lot. supplicatio — viešas maldavimas], maldaujamo pobūdžio rel. giesmės. suponúoti [lot. supponere — padėti po kuo nors], turėti kaip prielaidą, kaip sąlygą, numatyti. supòrt‖as [pranc. support — pastovas], pjovimo staklių dalis, kurios įtvare tvirtinamas pjovimo įrankis; ~ą su įrankiu galima pastumti skersai, išilgai arba įstrižai. supozicija [lot. suppositio — padėjimas, pakišimas]: 1. prielaida, numatymas, spėjimas, hipotezė; laikina prielaida, apie kurią dar nežinoma, ar ji teisinga ar klaidinga; 2. semantinė reikšmė, kurią įgauna posakyje žodis ar žodžių grupė. supozitòrijus [lot. suppositorium — žvakutė], žvakutė — vaistų forma: kieta, cilindro nusmailintais galais pavidalo; Δ, įkištas į tiesiąją žarną arba makštį, ištirpsta. suprapòrtas [lot. supra — virš + porta — durys], archit. dekoro elementas — aprėminta, tapyta ar reljefu puošta interjero sienos dalis virš durų; būdinga baroko, rokoko architektūrai. suprefèktas [pranc. sous-préfet], kai kurių šalių, pvz., Prancūzijos, prefekto atstovas adm. apygardoje. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai