Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Talbotas

talbòtas [pagal anglų mokslininko V. Tolboto (Talbot) pavardę], nesisteminis šviesos energijos vienetas, lygus 1 lm • s (liumensekundei).

Talė

tãlė [ol. talie], kompaktiškas kabamasis krovinio kėlimo įrenginys, kurio kėlimo mechanizmas juda vienbėgiu arba dvibėgiu kabamuoju keliu.

Talentas

tãlentas [lot. talentum < gr. talanton]: 1. nepaprasti, ypač kūrybiniai, sugebėjimai; 2. žmogus, turintis tokių sugebėjimų; 3. senovinis masės vienetas, vartotas sen. Graikijoje, Mesopotamijoje, Sirijoje, Egipte; prilygo 26,2—37 kg; 4. sen. Graikijos, Babilonijos, Persijos, M. Azijos šalių piniginis vienetas, susidedantis iš 60 minų.

Taleris

tãleris1 [vok. Taler], Vokietijoje (1518—1907) ir kitose Europos valstybėse vartota sidabrinė 20—30 g moneta.

Taleris

tãleris2 [vok. Teller — lėkštė], poligr.: 1. metalinė plokščiaspaudės mašinos plokštė, ant kurios dedama spaudos forma; 2. stalas su metaline plokšte rinkinio formai parengti, laužyti.

Talija

Tãlija (gr. Thaleia), viena iš 9 mūzų, komedijos globėja.

Talija

tãlija1 [pranc. taille], ploniausia liemens vieta tarp krūtinės ir pilvo; drabužio dalis, dengianti tą vietą; juosmuo.

Talija

tãlija2 [pranc. tailler — (lošiant) laikyti banką], kortų komplektas — dvi lošiamųjų kortų malkos.

Talionas

taliònas [lot. talio (kilm. talionis) — atpildas, atlyginimas], vergovinės ir ankstyvojo feodalizmo teisės bausmės principas: kaltininkui turi būti padaryta lygiai tokia pat žala, kokią jis padarė nukentėjusiam („akis už akį, dantis už dantį”).

Talis

tãlis [gr. thallos — žalia šakelė], chem. elementas Tl, atom. Nr. 81; melsvo atspalvio metalas.