Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Zondas

zòndas [pranc. sonde], prietaisas, aparatas pasiekti toliau, giliau esančią tyrimo, veiksmo vietą, tiriamąjį, veikiamąjį objektą: 1. med. instrumentas, vart. organų kanalams praplėsti, tiriamam skysčiui iš jų ištraukti; 2. įtaisas fiz. dydžių vertėms kurioje nors vietoje matuoti, pvz., akustinis Δ (įtaisas, susidedantis iš bangolaidžio ir garso imtuvo, garso slėgiui matuoti kuriame nors garso lauko taške); 3. meteor. guminė pūslė, pripildyta lengvų dujų, iškelianti aukštyn atmosferos tyrimo aparatą; 4. prietaisas giliesiems uolienų sluoksniams tirti ir pavyzdžiams imti.

Vibratorius

vibrãtorius [lot. vibro — virpu, virpinu]: 1. fiz. kūnas (arba kūnų sistema), kuris virpa arba kuriame vyksta virpesiai (styga, kamertonas, el. grandinė, susidedanti iš kondensatoriaus ir ritės); 2. techn. mechaninius virpamuosius judesius darantis, virpesiais veikiantis prietaisas, įtaisas; virpintuvas; 3. radiotechnikoje — metalinio laido atkarpa arba stiebas iš laidžios medžiagos, skleidžiantis arba priimantis elektromagnetines bangas; stiebinė antena.

Variantiškumas

variantiškùmas, fiz. skaičius nepriklausomų fiz. kintamųjų, kuriuos galima keisti tam tikrose ribose, nekeičiant sistemos fazių skaičiaus.

Vakuumas

vãkuumas [lot. vacuum — tuštuma]: 1. tuštuma; 2. fiz. erdvė, kurioje dujų slėgis daug mažesnis už atmosferos slėgį; 3. kvantinėje lauko teorijoje — dalelių lauko mažiausios energijos būsena.

Vakansija

vakánsija [pranc. vacance < lot. vacans — laisvas, tuščias]: 1. fiz. taškinis kristalo defektas — atomo nebuvimas kristalinės gardelės mazge; 2. laisva, neužimta tarnybos vieta.

Ultravioletinis

ultraviolètin‖is [↗ ultra… + ↗ violetinis], fiz. esantis už violetinės spalvos (optiniame spektre); ~ė šviesa, akimi neregimos elektromagnetinės bangos (bangų ilgis nuo 400 iki 10 nm).

Turbulencija

turbuleñcija [lot. turbulentia — neramumas, sukimasis], fiz. skysčio arba dujų netvarkingas, sūkuringas judėjimas.

Trekas

trèkas [angl. track — pėdsakas, vėžė]: 1. dviračių ir motociklų sporto įrenginys (statinys) — uždaros kreivės formos takas; 2. fiz. elektringosios dalelės pėdsakas tam tikroje aplinkoje (pvz., skystyje, kietajame kūne arba dujose).

Transliacija

transliãcija [lot. translatio – pernešimas, perdavimas]: 1. nestudijinių televizijos, radijo laidų (tiesiog iš įvykio vietos – koncertų salės, stadiono ir pan.) arba tarpmiestinio ryšio linijomis ateinančių iš kt. miestų programų perdavimas per vietines televizijos ar radijo stotis; pati perduodama programa; 2. el. signalų priėmimas ir jų perdavimas imtuvo kryptimi tarpiniuose ryšių trakto punktuose; 3. biol. baltymų polipeptidinių grandinių biosintezė gyvosiose sistemose, kurios metu informacinė ribonukleino rūgštis perduoda gen. informaciją, esančią jos nukleotidų sekoje; 4. fiz. arba mat. objekto slinkimas erdvėje (visi objekto taškai slenka lygiagrečiai vienas su kitu).

Tonas

tònas [gr. tonos – įtempimas, kirtis]: 1. fiz. garso charakteristika, kurią lemia virpesių dažnis; 2. garso spektro mažiausio dažnio dedamoji; 3. muzikos garsas; 4. intervalas tarp dviejų diatoninės gamos laipsnių (didžioji sekunda); 5. lingv. skiemens centro pagr. dažnio (kartais intensyvumo ir tembro) moduliacija, atliekantį fonologinį vaidmenį, t.y. skirianti žodžius ir jų formas; būdinga daugeliui Azijos, Afrikos, Amerikos kalbų; 6. frazės, posakio ištarimo emocinis atspalvis; 7. dailėje – spalvos kokybė, priklausanti nuo dažų pigmento koncentracijos; 8*. elgsena, laikysena, maniera.

Puslapis 1 iš 2112345678910...Paskutinis »