Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Metastabilus

metastabil‖ùs [↗ meta… + ↗ stabilus], santykinai pastovus, pvz., ~ioji būsena (santykinai pastovi fiz. sistemos būsena, iš kurios dėl išorinio poveikio arba savaime sistema gali pereiti į pastovesnę būseną).

Membrana

membranà [lot. žievelė, plėvelė]: 1. struktūra, gaubianti ląstelę, ląstelės vidaus struktūras (organoidus), išskvarbanti citoplazmą, sudarydama sudėtingą vamzdelių sistemą (endoplazminį tinklą); 2. fiz. plėvelė arba plona tampri plokštelė; naudojama mikrofonams, telefonams (mech. ar el. virpesius keičia garso virpesiais), kaip membraninių siurblių, vakuuminių vožtuvų sandarinimo įtaisas; 3. ištempta mušamųjų muz. instrumentų oda.

Masė

mãsė [lot. massa — luitas, gabalas]: 1. fiz. dydis, reiškiantis materijos inercines ir gravitacines savybes; 2. beformė tiršta arba pusskystė medžiaga, dažnai kokios nors gamybos pusgaminis, pvz., popieriaus Δ, saldainių Δ; 3. ntk. daugybė, didžiulis ko nors kiekis.

Magnetomechaninis

magnetomechãninis [↗ magnetas + ↗ mechaninis], fiz. rodantis ryšį tarp atomų, molekulių, branduolių magnetinio ir judesio kiekio momentų, pvz., Δ reiškinys.

Magnetoelektrinis

magnetoelektrinis, fiz. rodantis magn. ir el. laukų sąsają, pvz., Δ reiškinys, Δ matuoklis.

Magnetinis

magnètinis, fiz. susijęs su magnetu, magnetizmu; turintis magneto savybių.

Liukas

liùkas [ol. luik]: 1. uždengiama anga, pvz., laivo Δ, tanko Δ, lėktuvo Δ, kosm. aparato Δ; 2. fiz. anga arba angos optinis atvaizdas, kuris labiausiai apriboja optinės sistemos regos lauką.

Labilumas

labilùmas [↗ labilus]: 1. fiz. nepastovumas, pvz., mech. sistemos Δ; 2. fiziol. funkcinis paslankumas — greitis, kuriuo biol. sistemų (ląstelių, audinių, organų) funkcijos atsinaujina po ankstesnių reakcijų ir pasirengia naujoms.

Kvadrupletas

kvadruplètas [lot. quadruplex — keturgubas], fiz. keturlypė spektro linija.

Krizinis

krizinis: 1. susijęs su krize; 2. fiz. ↗ kritinis2 (2).