Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Metrologija

metrològija [gr. metron — matas + ↗ …logija]: 1. pagalbinė ist. disciplina, tirianti matavimo piniginių vienetų sistemų raidą; 2. mokslas, tiriantis matavimus, jų metodus, matavimo vienetus, vienetų etalonus.

Literatūrologija

literatūrològija [↗ literatūra + ↗ …logija], mokslas, tiriantis grožinės literatūros kūrinius, rašytojų kūrybą, literatūros ist. procesą, literatūros funkcionavimą visuomenėje.

Legitimizmas

legitimizmas [pranc. légitimisme < lot. legitimus — teisėtas], polit. principas, pripažįstantis dinastijos ist. teises paveldėti valdžią.

Kujaviakas

kujaviãkas [lenk. kujawiak — kujavietis; Kujavija (Kujawy) — ist. Lenkijos sritis], lenkų liaudies šokis; šokama ramiai, figūros panašios kaip mazurkos.

Krišna

Krišnà, induizme — piemenų dievas, populiariausias dievo Višnaus įsikūnijimas; vienas „Mahabharatos” herojų, kurio prototipas galėjo būti ist. asmuo, vėliau sudievintas.

Kreolizmas

kreolizmas [isp. criollismo], XIX a. pab.—XX a. pradžios Lot. Amerikos tautų (vartojančių isp. k.) literatūrinė ir visuomeninė srovė, kuriai būdinga dėmesys savo šalies gyvenimo specifikai, socialinių santykių, ist. praeities problemoms, Lot. Amerikos realistinio romano tradicijų plėtojimas.

Komutacija

komutãcija [lot. commutatio — pakeitimas]: 1. ist. V. Europoje vid. amžiais — lažo ir natūrinės duoklės pakeitimas pinigine renta; ypač paplito Anglijoje; 2. el. srovės krypties keitimas grandinėje; 3. skaičiavimo mašinos derinimas tam tikram uždaviniui spręsti; 4. lingv. žodžių ar sakinių garsinės išraiškos pakeitimas, keičiantis ir jų reikšmę, arba žodžių ar sakinių reikšmės pakeitimas, keičiantis ir jų garsinę išraišką, pvz., pakeitus žodžio „ratas” garsą „r” į garsą „b”, atsiranda kitos reikšmės žodis „batas”; kalbotyros metodas, pagrįstas žodžių ar sakinių garsinės išraiškos arba reikšmės pakeitimais.

Istoriografija

istoriogrãfija [↗ istorija + ↗ …grafija]: 1. mokslas, tiriantis ist. mokslo raidą; 2. istorijos bibliografija.

Investitūra

investitūrà [lot. investitura < investio — aprengiu]: 1. ist. feodo arba ↗ leno1 (1) perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinėmis apeigomis; 2. katalikų dvasininko paskyrimo bažn. pareigoms aktas; kartu su vyskupo arba abato titulu dvasininkas gaudavo teisę valdyti žemės valdą (feodą, leną).

Heraldika

heráldika [vok. Heraldik < lot. heroldus — heroldas]: 1. herbų sudarymas, aiškinimas ir tyrimas; 2. pagalbinė ist. disciplina, tirianti herbus, kaip ist. šaltinius.

Puslapis 3 iš 71234567