metrològija [gr. metron — matas + ↗ …logija]: 1. pagalbinė ist. disciplina, tirianti matavimo piniginių vienetų sistemų raidą; 2. mokslas, tiriantis matavimus, jų metodus, matavimo vienetus, vienetų etalonus.
|
||||
metrològija [gr. metron — matas + ↗ …logija]: 1. pagalbinė ist. disciplina, tirianti matavimo piniginių vienetų sistemų raidą; 2. mokslas, tiriantis matavimus, jų metodus, matavimo vienetus, vienetų etalonus. literatūrològija [↗ literatūra + ↗ …logija], mokslas, tiriantis grožinės literatūros kūrinius, rašytojų kūrybą, literatūros ist. procesą, literatūros funkcionavimą visuomenėje. legitimizmas [pranc. légitimisme < lot. legitimus — teisėtas], polit. principas, pripažįstantis dinastijos ist. teises paveldėti valdžią. kujaviãkas [lenk. kujawiak — kujavietis; Kujavija (Kujawy) — ist. Lenkijos sritis], lenkų liaudies šokis; šokama ramiai, figūros panašios kaip mazurkos. Krišnà, induizme — piemenų dievas, populiariausias dievo Višnaus įsikūnijimas; vienas „Mahabharatos” herojų, kurio prototipas galėjo būti ist. asmuo, vėliau sudievintas. kreolizmas [isp. criollismo], XIX a. pab.—XX a. pradžios Lot. Amerikos tautų (vartojančių isp. k.) literatūrinė ir visuomeninė srovė, kuriai būdinga dėmesys savo šalies gyvenimo specifikai, socialinių santykių, ist. praeities problemoms, Lot. Amerikos realistinio romano tradicijų plėtojimas. komutãcija [lot. commutatio — pakeitimas]: 1. ist. V. Europoje vid. amžiais — lažo ir natūrinės duoklės pakeitimas pinigine renta; ypač paplito Anglijoje; 2. el. srovės krypties keitimas grandinėje; 3. skaičiavimo mašinos derinimas tam tikram uždaviniui spręsti; 4. lingv. žodžių ar sakinių garsinės išraiškos pakeitimas, keičiantis ir jų reikšmę, arba žodžių ar sakinių reikšmės pakeitimas, keičiantis ir jų garsinę išraišką, pvz., pakeitus žodžio „ratas” garsą „r” į garsą „b”, atsiranda kitos reikšmės žodis „batas”; kalbotyros metodas, pagrįstas žodžių ar sakinių garsinės išraiškos arba reikšmės pakeitimais. istoriogrãfija [↗ istorija + ↗ …grafija]: 1. mokslas, tiriantis ist. mokslo raidą; 2. istorijos bibliografija. investitūrà [lot. investitura < investio — aprengiu]: 1. ist. feodo arba ↗ leno1 (1) perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinėmis apeigomis; 2. katalikų dvasininko paskyrimo bažn. pareigoms aktas; kartu su vyskupo arba abato titulu dvasininkas gaudavo teisę valdyti žemės valdą (feodą, leną). heráldika [vok. Heraldik < lot. heroldus — heroldas]: 1. herbų sudarymas, aiškinimas ir tyrimas; 2. pagalbinė ist. disciplina, tirianti herbus, kaip ist. šaltinius. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai